Pasak Lietuvos banko vadovo Vito Vasiliausko, padėtis yra labai nepalanki žvelgiant į ateitį po 20 metų.
Jis sakė, kad ateityje dirbančiųjų sumažės 40 proc., o vyresnių gyventojų skaičius, tenkantis dešimčiai darbingų žmonių, didės. Dabar jis siekia tris žmones, o 2037-aisiais – šešis.
Anot V.Vasiliausko, nieko nedarant pensijos bus mažos, augs skurdas, didės valstybės skolos našta.
LB vadovas rėmėsi LB ekonomistų ir mokslininkų rengtu tyrimu.
Jų pateikti siūlymai nederinti su Finansų ministerija, tačiau jau persiųsti ministrui.
„Be sprendimų mes taip ir liksime šešėlių pasaulyje“, - sakė V.Vasiliauskas.
"Turime 1,2 mln. dalyvių. Mokančių įmokas yra gerokai mažiau – tik apie 800 tūkstančių. Iš mokančiųjų pasirinko 2 proc. kaupimą beveik 700 tūkst., o realiai mokančių iš jų yra pusė", - kalbėjo LB vadovas.
Pasak V.Vasiliausko, tokiems žmonėms derėtų pradėti kaupti daugiau arba padėti grįžti į „Sodrą“.
LB vadovas pabrėžė, kad antrosios pensijų pakopos dalyviai kaupdami prisiima per mažą arba per didelę riziką, be to, šie žmonės gana pasyvūs – net 96,72 proc. per kaupimo laikotarpį nekeitė fondo. Tad norint prisitaikyti prie jų vangumo siūloma, kad riziką už juos priimtų fondas, derindamasis prie pensijų sistemos dalyvio amžiaus.
"Nustokime diskredituoti I pakopą"
V.Vasiliauskas pristatė LB pasiūlymus, ką daryti, kad padėtis pagerėtų. Pasak jo, LB laikosi dviejų strateginių krypčių. Pirma – tvarumas. Tai reiškia, būtina užtikrinti ilgalaikį fiskalinį pensijų sistemos I pakopos tvarumą.
„Nustokime diskredituoti pirmąją pakopą. Ji turi būti“, - sakė LB vadovas.
Taip pat, anot V.Vasiliausko, būtina spręsti pajamų ir socialinės nelygybės problemas.
Visa tai užtikrinti būtų galima, anot LB vadovo, įteisinant asmenines sąskaitas, kurios tvirtu ryšiu susietų asmens per gyvenimą sumokėtas įmokas ir gaunamas išmokas, nepriklausomai nuo įgyto stažo. Valstybė įsipareigotų asmeninėje gyventojo sąskaitoje sukauptą sumą išmokėti, o gyventojas kasdien galėtų pasižiūrėti, kiek sukaupė.
“Manome, kad asmeninės sąskaitos galėtų motyvuoti žmones kaupti, kai matytų rezultatą. Mes, lietuviai, mėgstame grynuosius, mėgstame pajusti savo pajamas.“, - sakė V.Vasiliauskas.
Pasyvūs dalyviai
V.Vasiliauskas pabrėžė, kad antra pensijų pakopa susijusi su šalies ekonomine padėtimi, o konkrečias jos stabilizavimo priemones turėtų nustatyti ne politinė institucija.
„Jei pažiūrėtume dešimt metų atgal pensijų fondo vieneto padidėjimas buvo 2,8 proc. Per pastaruosius penkerius metus padėtis geresnė, bet vis tiek nėra gera”, - sakė V.Vasiliauskas.
Kaip parodė LB tyrimas, apie 70 proc. II pakopos dalyvių pensiją kaupia netinkamame II pakopos fonde, todėl jiems gresia prarasti lėšas. V.Vasiliauskas sakė, kad derėtų skatinti gyventojus daugiau kaupti savo lėšomis. Taip būtų sukaupta didesnė suma II pakopoje, be to, tai galėtų būti ir reguliarios ilgalaikės I pakopos pensiją papildančios pajamos.
LB siūlo, kad atsižvelgiant į pensijų s9istemos dalyvių pasyvumą renkantis ir keičiant fondą derėtų pasiūlyti alternatyvą.
"Mes siūlome, kad fondas sentų kartu su dalyviu. Tai yra, fondas ilgainiui keičia savo portfelį. Dabar pats dalyvis turėtų, laikui bėgant, keisti fondą. Bet, kaip matome, dalyviai nelinkę to daryti. Tad siekiant paskatinti jų aktyvumą, siūlome pasiūlyti sistemą, kai vietoj dalyvių tai atliktų fondas“, - sakė LB atstovas.
Lietuvos pensijų fondų asociacijos vadovas Šarūnas Ruzgys sakė, kad jeigu tokios demografinės tendencijos tęsis, didelės pensijos tikėtis būtų naivu: „Matant demografinę situaciją, akivaizdu, kad iš valstybės didelės naudos tikėtis sudėtinga“. Jis pabrėžė, kad būtina papildomai kaupti.
Derinti pensiją ir darbą
Dar viena LB siūloma priemonė, sakė V.Vasiliauskas, yra įtvirtinti lankstesnes vyresnių gyventojų darbo ir išėjimo į pensiją formas. Tai, mano LB vadovas, būtų atsakas į visuomenės senėjimą.
Kaip sakė LB vadovas, derėtų skatinti žmones ilgiau išlikti darbo rinkoje.
Konkrečiai tai galėtų dalinė pensija dirbantiesiems, pensijų išmokų ir darbo ne visą dieną derinimas.
