Nelaimės žuvies perdirbimo įmonėse Lietuvos draudimo kompanijoms kainuoja labai brangiai. „Lietuvos draudimo“ vadovai iki šiol prisimena 2007 m. „Vičiūnų“ grupei priklausančios „Plungės kooperatinės prekybos“ gamykloje kilusį gaisrą, dėl kurio buvo išmokėta apie 6 mln. eurų.
Per pastarąjį dešimtmetį tai stambiausia didžiausios Lietuvos ne gyvybės draudimo kompanijos dėl gaisro verslo klientams išmokėta suma.
Nuostolius dar vertins
Ar „Norvelitos“, kurią irgi draudė „Lietuvos draudimas“, atvejis pagal žalos mastą bus panašus, kol kas neatskleidžiama.
„Gaisras „Norvelitos“ įmonėje neabejotinai bus viena didžiausių pastarojo meto žalų verslui: sudegė dalis pastatų, įrangos ir atsargų.
Šiuo metu tiriama gaisro priežastis, vykdomi su žalos administravimu, apžiūromis, nuostolių rezervavimu susiję veiksmai“, – aiškino „Lietuvos draudimo“ Žalų departamento vadovas Artūras Juodeikis.
Anot jo, bent apytiksliai įvertinti žalą bus galima tiktai atlikus išsamias įvykio vietos apžiūras, tačiau jau dabar aišku, kad nuostoliai sieks ne vieną milijoną eurų.
„Tokių didelių nelaimių atveju labai svarbus tampa draudimas, nes be jo būtų sudėtinga atkurti veiklos tęstinumą“, – tvirtino „Lietuvos draudimo“ atstovas.
Skaičiai – įspūdingi
Be rekordinės išmokos „Plungės kooperatinei prekybai“, „Lietuvos draudimas“ pastarąjį dešimtmetį dėl gaisrų turėjo ne kartą atlyginti didžiulius nuostolius.
Antai 2007 metais vieno kliento gamykloje kilusio gaisro žala siekė milijoną eurų, 2010-aisiais pakavimo plėvelių gamybos bendrovei dėl tos pačios priežasties išmokėta 980 tūkst. eurų, 2011 metais dar vienam klientui ugnis pridarė 780 tūkst. eurų žalos.
Šiek tiek mažesnes, bet irgi įspūdingas sumas turėjo pakloti kiti rinkos dalyviai. Antai draudimo kompanija „Gjensidige“, neseniai prisijungusi įmonę „PZU Lietuva“, pastaraisiais metais už gaisrus dviejose maisto perdirbimo įmonėse sumokėjo atitinkamai 145 tūkst. ir 169 tūkst. eurų, sudegęs remonto angaras kainavo 60 tūkst., supleškėję sandėliai – 100 tūkst. eurų.
O 2012-ųjų pradžioje Tytuvėnų vienuolyną nusiaubusi ugnis „Gjensidige“ kainavo itin brangiai – 667 tūkst. eurų.
Moka ir už prastovas
Tuo metu bendrovės „BTA Baltic Insurance Company“ Lietuvos filialo direktoriaus pavaduotojas Gintaras Markevičius teigė, kad paprastai įmonės išmokos už gaisrus verslo klientų patalpose siekia dešimtis arba šimtus tūkstančių eurų, tačiau milijonais vertinamų nuostolių kol kas nepasitaikė.
Anot draudikų, verslo kompanijoms pravartu ne tik nuo gaisro ar kitokių nelaimių drausti gamyklas ir jose esančią įrangą ar produkciją, bet ir dėl verslo nutrūkimo riziką. Tokiais atvejais sustabdžius veiklą kompensuojamos ir veiklos išlaidos (atlyginimai darbuotojams, paskolų įmokos), ir net negautas pelnas.
Antai 2010 m. „Lietuvos draudimas“ klientui, kurio gamykloje sugedo įrenginys, turėjo atlyginti ir verslo nutrūkimo žalą, o išmoka siekė 650 tūkst. eurų.
Tiesa, veiklos nutrūkimo draudimu kol kas dažniausiai naudojasi stambiausios ar užsienio kapitalo įmonės.
„Vidutinės ir mažesnės bendrovės bei vietos verslas šią paslaugą renkasi kur kas rečiau, nors ši draudimo rūšis nėra brangesnė nei turto draudimas, o dėl nutrauktos veiklos įmonės dažnai patiria dar didesnių nuostolių nei dėl prarasto turto“, – sakė BTA Lietuvos filialo direktoriaus pavaduotojas G.Markevičius.
Su savininkais sutarė dėl darbuotojų
Vakar „Norvelitos“ šeimininkai su Raseinių savivaldybės vadovais bei vietos Darbo biržos atstovais tarėsi, ką daryti su įmonės darbuotojais, dėl kurių ateities kilo nemažai klausimų.
„Norvelita“ yra didžiausias rajono darbdavys: bendrovėje nuolat dirba kone 700 žmonių, o prireikus jų priimama papildomai, ir tuomet darbuotojų skaičius siekia iki 900.
„Įmonės savininkai pažadėjo, kad darbuotojai nebus atleisti. Jiems teks pertvarkyti gamybos procesą, galbūt dalis žmonių bus pasitelkta likviduoti gaisro padarinius, dalis – paskirstyti po kitus cechus. Tačiau išgirdome pažadą, kad žmonės darbą išlaikys, atlyginimus gaus.Savo ruožtu Darbo birža pasiūlė norintiems galimybę persikvalifikuoti – įgyti kitas specialybes“, – „Lietuvos rytui“ pasakojo Raseinių rajono meras Algirdas Gricius.
