Štai Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) užsakymu atliktas tyrimas parodė, kad net 15 proc. Lietuvos verslo vadovų per pastaruosius metus davė kyšį.
Kyšiai vis dar klesti
Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos Pirmosios valdybos Trečiojo skyriaus vyriausioji specialistė Margarita Dobrynina pasakojo, kad tyrimas „Lietuvos korupcinis žemėlapis“ buvo užsakytas siekiant išsiaiškinti, kokia šiuo metu Lietuvoje situacija dėl kyšių.
„Tyrimas parodė, kad net 15 proc. verslo vadovų per pastaruosius 5 metus davė kyšį, ir šis skaičius yra gerokai pagerėjęs, nes anksčiau kyšį prisipažindavo davę apie pusę apklaustųjų.
Mes taip pat siekėme nustatyti, kur tie 15 proc. yra lokaliai pasiskirstę, ir išsiaiškinome, kad tai Vilniaus ir Kauno apskrityje, kur šių verslininkų buvo daugiausia“, - apie korumpuočiausius regionus kalbėjo specialistė ir pridūrė, kad šiuo metu bendrąja prasme yra pastebimas korupcinės aplinkos mažėjimas.
Remiantis tyrimo rezultatais, šiemet didėjo ir ta verslininkų dalis, kurie sakė, kad išvis neduotų kyšio, tokių buvo 56 proc., nors 2014 m. tokių buvo vos 43 proc.
Tiesa, vertinant trumpesnio laiko perspektyvą, pastaruosius 12 mėnesių, kyšį sakė davę 5 proc. apklaustųjų.
„Jei žiūrėsime nuo 2002 metų, tai situacija dėl kyšių davimo ryškiai pagerėjo, nes anksčiau buvo 27 proc. , o dabar – 5 proc.”, - sakė M. Dobrynina.
Tiesa, statistika ne tokia gera, kaip norėtųsi. Tyrimas parodė, kad kas penktas verslo vadovas duotų kyšį, jei tik to prireiktų jam ar jo verslui.
Nustatė korumpuočiausias institucijas
Tyrime paprašius įvardinti labiausiai paplitusią korumpuočiausią formą, verslininkai teigė, jog tai ne kas kitas, kaip politinių partijų narių protegavimas.
„O paprašius verslininkų nurodyti institucijas, kurios, jų manymu, yra labiausiai korumpuotos, penketuko priekyje atsidūrė sveikatos apsaugos institucijos, ligoninės. Antroji vieta atiteko Seimui, trečioji - savivaldybėms, ketvirtoji – teismams, o penktoji – partijoms“, - apie institucijas sakė specialistė.
Kalbant apie ministerijas, labiausiai korumpuotos yra Sveikatos apsaugos ministerija, Krašto apsaugos ministerija ir Žemės ūkio ministerija. Kaip skaidriausia įvardijama Užsienio reikalų ministerija.
„Kalbant apie privačias įmones, verslininkai mano, kad korumpuočiausios yra farmacijos įmonės, bankroto administravimo, statybos ir energetikos srities įmonės“, - aiškino M. Dobrynina.
Kiek Lietuvai kainuoja korupcija?
Kad Lietuvai kova su korupcija kainuoja nemažus pinigus, pasakytų kiekvienas, tačiau kokie išties yra skaičiai?
Anot specialistės, štai, pavyzdžiui, 2016 metais korupcijos rizikos kaina Europos Sąjungai siekia nuo 179 iki 990 mlrd. eurų kasmet.
„Korupcijos rizikos galimai sukeliama tiesioginė ir netiesioginė žala Lietuvai, remiantis Korupcijos suvokimo indekso (KSI) rezultatais, gali siekti 11,4% BVP arba iki 4,44 mlrd. eurų, Korupcija kainuoja visiems žmonėms, verslo atstovams ir pačiai valstybei“, - sakė M. Dobrynina.
