Mokesčių našta lietuviams ir toliau auga. Šiemet mokesčiams dirbsime 5 dienomis ilgaiu – tokią nelinksmą dieną simbolinės laisvės nuo mokesčių dienos proga pranešė Laisvosios rinkos institutas.
Jis įsitikinęs – valdžia pinigus leidžia sparčiau, nei auga ekonomika.
4243 eurus – tiek vidutiniškai statistinis lietuvis, įskaitant vaikus, senjorus, bedarbius ir visus nemokančius mokesčių, šiemet atseikės mokesčiams.
Didžiausios išlaidos
„Iš viso šiais metais sumokėsime daugiau kaip 12 milijardų eurų mokesčių ir įmokų. Šios simbolinės dienos tikslas yra atkreipti dėmesį į tai, kad valdžia surenka ir išleidžia vis daugiau. Tai diena, kai lietuviai pagaliau nustoja dirbti mokesčiams ir pradeda dirbti sau. Vienintelis liūdnas dalykas – šiemet ši diena atėjo penkiomis dienomis vėliau“, – sakė Laisvosios rinkos instituto prezidentas Žilvinas Šilėnas.
4234 eurai – tik statistinis vidurkis. Štai vidutinę algą (632 eurų „į rankas“ gaunantis žmogus iš viso sumokės 6800 eurų mokesčių per metus ir tokiam žmogui mokesčiams reikės dirbti iki liepos 13 dienos. Atitinkamai 1000 eurų „į rankas“ gaunantis ir juos išleidžiantis lietuvis, mokesčiams išleis 11 tūkst. Eurų.
„Jeigu skaičiuosime pagal tai, kam išleidžiame pinigus, tai išlaidos mokesčiams yra absoliučiai didžiausia suma. Mokesčiams išleidžiame daugiau nei maistui, būstui ar drabužiams, tai brangiausia šeimos ūkio išlaida“, – teigė Ž.Šilėnas.
Nepasitikima valdžia Laisvosios rinkos instituto nuomone, žmonės patys siunčia rimtą signalą valdžiai – jie netiki valdžios gebėjimu tinkamai panaudoti mokesčių mokėtojų sunkiai uždirbtus pinigus. LLRI užsakymų atlikta apklausa rodo, kad gyventojų nuomone tik pusė biudžeto lėšų yra išleidžiama efektyviai.
„Dažnai girdime, kad biudžete trūksta pinigų ir reikia didinti mokesčius, bet mano klausimas – ar valdžia pati viską padarė, kad pinigų netrūktų, prieš kišant rankas į mokesčių mokėtojų kišenes?“, – klausė Ž.Šilėnas.
Jo teigimu, nepasitikėjimas valdžia skatina šešėlinę ekonomiką. „Ne vienam mokesčių mokėtojui kyla klausimų. Kodėl gyventojų mažėjant savo pačios išlaikymui valdžia skirs net 70 milijonų eurų daugiau? Kodėl Viešųjų pirkimų tarnyba ir Valstybės kontrolė kasmet nustato švaistymo atvejų už šimtus milijonų eurų?“, – toliau klausimus kėlė Ž.Šilėnas.
Kur kirpti?
LLRI analitikė Ieva Valeškaitė teigė, kad dažniausiai Lietuva kritikuojama dėl per didelio darbo santykio apmokestinimo, tad nuo šios srities ir turėtų pradėti.
„Valdžia pažadėjo mažinti šį apmokestinimą ir mažinti Sodros įmokas, bet mus apžaidė – vienos įmokos sumažėjo, bet atsirado naujų ir bendra mokesčių našta liko nepakitusi. Taigi pirmiausia reiktų imtis priimtų įsipareigojimų“, – kalbėjo ji. Lygiai taip pat būtų laikas į 18 proc. grąžinti laikinai sumažintą PVM tarifą.
„Šis laikinas tarifas užsitęsė jau labai ilgai“, – pastebėjo I.Valeškaitė.
