Penktadienį Sauliaus Skvernelio Vyriausybė pristatė siūlomą mokesčių reformą. Joje siūloma didinti mažiausiai uždirbančiųjų pajamas, bet kalbama iir apie mokestinių lengvatų atsisakymą.
„Vyriausybė nuosekliai laikosi savo veiksmų programos ir pristato planuojamus pokyčius. Tie pokyčiai susiję su pagrindiniais tikslais – skurdo mažinimas, mažiausiais pajamas uždirbančių pajamų gausinimas, mokestinės naštos jiems mažinimas. Kalbant apie verslą tai inovatyvaus verslo skatinimas, investicijų pritraukimas. Mes neįvedame ir nebus jokių naujų mokesčių - to tikslo laikomės“, - pristatydamas reformas kalbėjo ministras pirmininkas Saulius Skvernelis.
Didins NPD S.Skvernelis teigė, kad mokestinė našta, šiuo metu tenkanti mažiausiai uždirbantiems – per didelė, todėl ją bus siekiama mažinti. Vyriausybė skurdui mažinti papildomai skirs rekordines lėšas – 483 milijonai eurų. „Tokių pinigų dar nebuvo skyrusi nei viena Vyriausybė“, - sakė S.Skvernelis.
Finansų ministras Vilius Šapoka teigė, kad pasiūlymų paketas pagrįstas skaičiavimais ir fiskalinė drausmė pažeista nebus, bet negalėjo tiksliai įvardinti, kiek valstybei atsieis planuojamos lengvatos ir kaip tai paveiks šalies biudžetą.
„Kalbant apie finansinę išraišką, ji yra subalansuota. Finansavimas pagrįstas tuo, kad yra ekonomikos augimas, sukuriamos paskatos išlįsti iš šešėlio ir neišlaidaujama ten, kur nereikia“, - sakė V.Šapoka.
Išmokos - maisto produktais
„Pradėsiu nuo siūlymo didinti NPD iki minimalios algos dydžio. Tai reiškia, kad žmonės, kurie gauna minimalią alga gyventojų pajamų mokesčio nebemokės“, - sakė finansų ministras Vilius Šapoka.
Siekiant sumažinti mažiausiai uždirbančiųjų apmokestinimą, Vyriausybė siūlo neapmokestinamąjį pajamų dydį padidinti ir prilyginti minimaliai algai. Tokiu atveju NPD didėtų nuo 310 iki 380 eurų.
Tiesa, Vyriausybė siūlo atsisakyti papildomo 200 eurų NPD, dabar taikomo vaikus auginantiems darbuotojams.
Vietoje to siūlomos tiesioginės išmokos – už pirmą ir antrą vaiką iki 18 metų būtų mokama po 30 eurų per mėnesį, už trečią ir daugiau – po 75 eurus.
„Šiuo metu taikomas papildomas NPD ir vertinamos šeimų pajamos, todėl tik nedidelė dalis gauna išmokas vaikams. Siūlome nebeskaidyti ir atsisakyti sudėtingos sistemos“, - kalbėjo finansų ministras.
Socialinės rizikos šeimoms išmokas ruošiamasi mokėti ne pinigais, o maisto produktais, paslaugomis, talonais ir panašiai.
„Tai užtikrins, kad vaikams skiriami pinigai nenueis kitiems tikslams“, - sakė S.Svernelis.
L.Kukuraitis sakė, kad jau dabar egzistuoja sistema, kai socialiniai darbuotojai šeimai gali neskirsti pinigų, o paramą atiduoti maistu ar daiktais.
„Tai bus paskata bendravimui su šeimomis apie jų gyvenimo būdo keitimą, kad jie galėtų tais pinigais naudotis. Tai suteiks dar didesnę galią socialiniams darbuotojams, kurie rūpinsis, kad pinigai būtų skirti vaikų naudai“, - kalbėjo ministras.
Pajamos didėtų 20 eurų
Siūloma NPD taikyti ir „Sodros“ įmokoms – 100 eurų, uždirbantiems minimalią algą ir mažesnį dydį uždirbantiems iki 480 eurų.
Finansų ministerija skaičiuoja, kad tokie pakeitimai minimalią algą uždirbančių ir vaikų neauginančių žmonių pajamas padidintų 20 eurų, o gaunančių vidutinį darbo užmokestį – 11 eurų per mėnesį.
Pensijų didinimas - pagal indeksavimą
„Numatomas pensijų didinimas pagal indeksavimą“, - sakė V.Šapoka.
Socialinio draudimo pensijos didės vidutiniškai 20 eurų, šalpos išmokos – 12-36 eurais.
Pokyčiai dirbantiems individualiai
„Kalbant apie smulkų verslą norime visiems sudaryti vienodas sąlygas. Nebeliks skirstymo į laisvas ir nelaisvas profesijas. Uždirbantys mažiau mokės mažesnius mokesčius, didėjant pelnui mokestis didės. Daugeliui tie mokesčiai nesikeis arba sumažės – sistema bus paprastesnė“, - pabrėžė V.Šapoka. Jis tiki, kad tai privers verslininkus išlįsti iš šešėlio.
Vyriausybė siūlo, kad individualios veiklos apmokestinimas priklausytų nuo metinio pelno, o ne veiklos rūšies.
Jei pelnas neviršytų 10 tūkst. eurų per metus, būtų apmokestinamas 5 proc. GPM tarifu, o didėjant pelnui būtų didinamas ir mokestis.
Anot ministerijos, tai leistų išvengti nuolat kylančių ginčų, kurias laisvąsias profesijas reikėtų apmokestinti 5 proc., o kurias - 15 proc. GPM, taip pat išvengti netolygaus mokesčių naštos paskirstymo.
Skaičiuojama, kad dėl šio pakeitimo apie 30 proc. individualia veikla užsiimančių gyventojų GPM sumažės, apie 64 proc. - nesikeis, o padidės tik maždaug 6 proc.
Siūloma naikinti verslo liudijimus žmonėms, teikiantiems statybų ir automobilių remonto paslaugas. V.Šapokos teigimu, šios sritys pasižymi dideliu šešėliu, todėl jų atstovams bus siūloma pereiti prie naujos sistemos.
Taip pat siūloma panaikinti dabar galiojančias 684 eurų metinio verslo liudijimo mokesčio „grindis“ - Savivaldybės pačios galės nustatyti verslo liudijimų kainas.
„Jei savivaldybės norės paskatinti pas jas užsiimti verslu, galės nustatyti kad ir vieno euro verslo liudijimų kainas“, - sakė V.Šapoka.
Ketinama suvienodinti savarankiškai dirbančių asmenų „Sodros“ įmokas - jos būtų skaičiuojamos nuo 50 proc. apmokestinamųjų pajamų, taikant 28 vidutinių darbo užmokesčių per metus „lubas“, tuo pačiu atsisakant minimalių „Sodros“ įmokų dydžių taikymo.
„Tvarka bus paprasta ir taikoma visiems“, - žadėjo V.Šapoka.
Mažiau lengvatų
„Manome, kad reikėtų atsisakyti lengvatų tam tikriems veiklos sektoriams, kurie dabar turi išskirtines sąlygas.“, - sakė V.Šapoka.
Vyriausybė siūlo atsisakyti lengvatų ūkininkams ir jų apmokestinimą suvienodinti su kitais sektoriais.
Vyriausybė siūlo žemės ūkio įmonių pelną apmokestinti bendra tvarka, priklausomai nuo įmonės dydžio. 5 proc. tarifas toliau būtų taikomas smulkioms įmonėms ir kooperatyvams, o kitos įmonės mokėtų 15 proc. pelno mokestį.
Žemdirbių pajamas taip pat ketinama apmokestinti bendra tvarka, įtraukiant jas į naują individualios veiklos schemą. Vyriausybė taip pat ketina siaurinti akcizų lengvatą žemdirbių degalams.
Vyriausybė taip pat siūlo atsisakyti lengvatinio 9 proc. PVM viešbučiams. Anot Finansų ministerijos, ši lengvata nenaudinga vartotojams ir neturi įtakos turistų srautams. Kitų PVM lengvatų atsisakyti neketinama, taip pat nesiūloma grąžinti nuo birželio panaikintos PVM lengvatos centriniam šildymui.
Ketina atsisakyti kai kurių akcizų lengvatų
Ketinama atsisakyti akcizų lengvatų ir itin taršiems produktams - akmens angliai, koksui ir lignitui. Skaičiuojama, kad dėl to vienos tonos akmens anglies kaina žmonėms padidėtų apie 9,11 euro, o verslui - apie 4,55 euro.
Akcizą dyzelinui ketinama didinti nuo 330,17 iki 347 eurų už 1 tūkst. litrų - tai litro kainą padidintų maždaug 2 centais.
Siūloma naikinti socialinėms įmonėms taikomą nulinį pelno tarifą. Šia lengvata, anot ministerijos, iš esmės pasinaudoja tik jų savininkai ir akcininkai, todėl ji neskatina asmenų, negalinčių lygiomis sąlygomis konkuruoti darbo rinkoje, įdarbinimo.
Taip pat ketinama atsisakyti nulinio pelno tarifo lėšoms už jūrų uosto ir oro navigacijos rinkliavas bei jūrų uosto žemės nuomą.
Siūloma naikinti ir NT mokesčio lengvatą už sveikatos priežiūrai ir laidojimui naudojamą nekilnojamąjį turtą. Užtat planuojama įvesti progresinį gyventojų nekomercinės paskirties NT apmokestinimą.
Iki 220 tūkst. eurų bendros vertės NT būtų taikomas nulinis tarifas, 220-300 tūkst. eurų - 0,5 proc., 300-500 tūkst. eurų - 1 proc., daugiau nei 500 tūkst. eurų - 2 proc. tarifas.
Inovacijų ir verslumo skatinimas
„Kurdami šalies gervė turime žiūrėti į ateitį. Todėl remsime inovatyvias įmones, kurios investuoja į inovatyvias technologijas“, - sakė V.Šapoka.
Neatsisakoma jau anksčiau pristatytų inovacijų ir investicijų skatinimo priemonių. Išradimų komerciniam naudojimui siūlomas 5 proc. pelno mokestis (dabar 15 proc.), investuojantiems į technologijų atnaujinimą būtų taikoma 100 proc. pelno mokesčio lengvata (dabar 50 proc.), siekiant pritraukti užsienio investicijų, ketinama įvesti 120 vidutinių darbo užmokesčių per metus „Sodros“ įmokų lubas.
„Norime paskatinti žmones pradėti savo verslą“, - sakė V.Šapoka.
Savarankišką veiklą pradedantiems asmenims būtų taikomos vienerių metų „Sodros“ įmokų „atostogos“ - jos nuo MMA būtų sumokamos iš valstybės biudžeto skiriamų asignavimų. Ši lengvata būtų taikoma pirmais veiklos metais ir kas kitus 10 metų.
Vienerių metų pelno mokesčio „atostogos“ būtų taikomos ir pradedančiam smulkiajam verslui (kai metinė apyvarta iki 300 tūkst. eurų, vidutinis darbuotojų skaičius - iki 10), taip sumažinant apyvartinių lėšų trūkumo riziką.
Mokesčių sistemos pakeitimus Seimas turėtų svarstyti rudens sesijoje. Dėl jų turėtų būti balsuojama kartu su 2018 metų biudžeto projektu, kad pakeitimai įsigaliotų nuo 2018-ųjų pradžios.
Permainos džiugina
„Mane džiugina keli aspektai. Pirmiausia kaip socialdemokratas džiaugiuosi, kad skatiname žmones būti versliais“, - kalbėjo ūkio ministras Mindaugas Sinkevičius.
Jis taip pat sveikino Vyriausybės sprendimą skatinti inovacijas Lietuvoje: „Kaip ne kaip esame maža šalis. Tai pasaulinėje rinkoje galime išsiskirti savo kūrybiniais gebėjimais. Inovacijų švieslentėje neblizgam, bet smagu, kad Vyriausybė imasi iniciatyvos“.
„Iš socialinės srities džiugina labiausia itai, kad šita pertvarka rūpinasi tais, kurie uždirba mažiausiai. Labai liūdna, kad turime daug žmonių, kurie skursta dirdami. Taip pat džiugina parama vaikui ir šeimai“, - kalbėjo Socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis.
Jis tikino, kad tikslinės paramos vaikams ir paramos neskirstymas pagal pajamas užtikrins, kad daugiau šeimų bus remiamos.
„Yra apie 160 tūkst. dirbančių ir uždirbančių mažiau negu minimalų darbo užmokestį. Tai dedame svarbų žingsnį, kad užtikrintume jų dabartį ir ateitį“, - sakė L.Kukuraitis.
