Žurnalistės Daivos Žeimytės ir premjero S.Skvernelio pokalbis apie mokestinius pokyčius - „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „Lietuva tiesiogiai“.
- Premjere, buvo pristatytas mokesčių pertvarkos planas, jis labai ambicingas. Jūs jį vertinate kaip rimtą mokestinę reformą?
Mes, matyt, nebenaudojame termino reforma. Ką pasakėme ir to nuosekliai laikomės – turime padaryti tam tikrą tvarką dabar galiojančioje sistemoje. Tiek mokestinėje, tiek mokesčių režimuose, tiek su įvairiomis lengvatomis. Mes tą pasiryžę padaryti šiais metais, įsigalios 2018 m. sausio 1 d.
Tada toliau galėsime kalbėti, kas yra daugiau ar mažiau svarstoma apie, galbūt, naujų mokesčių reikalingumą, būtinumą, prasmingumą ar tikslingumą. Dabar yra sutvarkymas tos sistemos, kuri šiandien egzistuoja ir nepasiekia tikslų, nes mes, pagal apmokėjimo naštą mažiausiai uždirbantiems, esame gerokai virš Europos Sąjungos vidurkio. 2016 m. našta buvo 36 proc., kai Europos Sąjungoje ji yra 32-33 proc. Įvedus pasiūlymus, kuriuos teikiame, ji sumažėtų iki 30 proc.
Mes keliame tikslą palengvinti arba pagerinti gyvenimą mažiausias ar vidutines pajamas uždirbančių žmonių. Dėl to tikslus, kuriuos deklaravome, manome, kad galime pasiekti su tais pasiūlymais, kuriuos pateikiame.
- Bet principas koks: iš vienų atimate, atiduodate kitiems, padidindami išlaidas?
- Ne. Tikrai ne. Jeigu pastebėjote, mes nieko neatiminėjame, mes tiesiog keičiame ar įvedame daugiau socialinio teisingumo, kalbant apie asmenis, kurie užsiima individualia veikla. Šiandien nėra jokio pagrindimo, kodėl vieni, vykdydami individualią veiklą, moka 5 proc. gyventojų pajamų mokesčio, o kiti moka 15 proc. Kodėl taip yra, niekas negali pasakyti.
Kodėl vienos profesijos atsiduria laisvų profesijų sąraše, kitos ne. Kodėl yra žmonių, kurių pelnas per metus yra daugiau nei 1 mln. eurų, o jie moka 5 proc. tarifo mokesčius. Yra daug tokių sričių. Lygiai tas pats susiję su lengvatomis, kurios niekuo nepagrįstos, yra jų naikinimas ir peržiūrėjimas. Mes tikrai iš nieko, kalbant apie dirbančius žmones, neatiminėjame, tiesiog perskirstome, įvedame daugiau socialinio teisingumo, naikiname lengvatas ir efektyviname mokesčių surinkimą.
- Premjere, jūs labiausiai orientuojatės į skurstančius ir mažai uždirbančius. Ar jūs esate paskaičiavę, kiek tokių žmonių yra Lietuvoje ir kiek yra tų, kurie turės kažkaip kompensuoti tas didėjančias skurstančiųjų pajamas?
- Viskas yra paskaičiuota. Beveik 25 proc. šalies gyventojų per mėnesį gauna arba minimalų užmokestį, arba mažesnį nei minimalų. Palengvinimai asmenims, dirbantiems pagal darbo sutartis, auginantiems vaikus, priklausomai nuo vaikų skaičius, padarius pertvarkas pasijaus iki 1000 eurų uždirbantiems asmenims. Nieko iš daugiau uždirbančių mes neatimame. Šitos pertvarkos metu iš nieko neatimama ir neatiduodama iš daugiau uždirbančių mažiau uždirbantiems asmenims.
- Pagal tai, ką siūlote, reiktų manyti, kad žmogus, uždirbantis 700 eurų „į rankas“ šiandien yra turtuolis.
- Mes tikrai negalime per vienerius metus padaryti tokios reformos, kad ji būtų tinkama visoms mūsų socialinėms grupėms. Šiandien turime akis badantį faktą – mažas pajamas uždirbančių asmenų situaciją ir skurdą šalyje. Kiti metai bus vidurinė klasė arba tie, kurie uždirba daugiau. Viskas yra nuosekliai ir mes sprendžiame tuos klausimus, kurie daug metų nėra sprendžiami.
- Bet mokesčiai nėra socialinės rūpybos reikalas?
- Mokesčius reikia mokėti visiems, nepriklausomai nuo to, ar tu sugebėjai įgyti privilegijuoto kastą, ar esi neturintis stiprių lobistų ar tavo interesų atstovų Seime ir tampi kaip visi, mokesčių mokėtoju.
- Mokesčius mes mokame tam, kad funkcionuotų švietimas, medicina, bet ne tam, kad tas, kuris gyvena su mažesnėmis pajamomis, pasijaustų geriau? Juk ne toks yra mokesčių tikslas?
- Mokesčių tikslas yra įvairus, ne vien tik viešos paslaugos, tame tarpe ir solidarumas. Jei kalbėtume apie „Sodros“ biudžetą, tai yra sistema, kuri veikia solidariai. Tas, kas daugiau uždirba, daugiau sumoka, neatgaudamas visų mokesčių, kuriuos sumoka.
- Jūs kalbate apie solidarumą ir sąžiningumą. Vienas iš siūlymų – vaiko pinigus skirti visiems vaikams, nepaisant to, kokios yra šeimos pajamos. Premjere, jūs pats esate kritikavęs įvairias lengvatas, kad jos nesąžiningos, sakėte, kad tai, kokias lengvatas gauna asmuo, turi priklausyti nuo to, kokį jis turi turtą.
O dabar norite ir turtingiems, ir mažiau turtingiems mokėti vienodus vaiko pinigus. Kur čia solidarumas ir sąžiningumas? Juk tai yra tam tikras psichologinis momentas – ne patys žmonės užsidirba pinigus, o valdžia jiems juos duoda?
- Nemaišykime dviejų skirtingų dalykų. Vaikai, vaikų pinigai nėra lengvata, o vaikams skiriami pinigai – neformaliam švietimui, ugdymui. Dėl to mūsų Vyriausybės nuomone neskirstome vaikų pagal jų socialinę kilmę, atskirtį, pajamas. Visi vaikai, mūsų Vyriausybės požiūriu, yra vienodi ir visiems vaikams yra numatytos fiksuoto dydžio įmokos. Norėtųsi, kad jos būtų didesnės, bet vien tie vaiko pinigai pareikalauja daugiau nei 180 mln. eurų per metus, kuriuos turime surasti.
- Valstiečių ir žaliųjų sąjungos „Darnios Lietuvos“ programoje buvo kalbama apie tai, kad suformavus naująją Vyriausybę, bus tęsiamas 2013 metais Vyriausybėje suformuotos mokesčių darbo grupės pradėtas darbas.
Kalbėta apie tai, kad bus supaprastinta mokesčių skaičiavimo tvarka ir nustatyti du mokesčiai – gyventojų pajamų ir pensijų draudimo. Taip pat kalbėta apie darbo užmokesčio nebeskirstymą į „darbuotojo“ ir „darbdavio“ dalis. Jūsų plane viso šito nėra?
- Šiuo momentu nėra, kadangi buvo analizuojama situacija ir ieškoma sprendimų, įvertinant tuos pasiūlymus. Su mūsų pasiūlymais, nedarant pakankamai rizikingo žingsnio, pasiekta tas pats. Tikrai nėra atsisakyta idėjos dėl konsolidavimo, bet turėtume geriau pasiruošti, pasvarstyti. Tai būtų pirma šalis, kuri tokį konsolidavimą padarytų.
Būtų reikalingas specialus įstatymas, kuris leistų užtikrinti, kad pervedimo ar konsolidavimo metu darbdavys nesumažintų darbuotojo atlyginimo, kad 31 proc., kurį sumoka, padidėtų „popierinis“ atlyginimas. Tada reikalingas pakankamai sudėtingas, bet efektyviai veikiantis kontrolės mechanizmas, kad palaipsniui nebūtų taip, kaip buvo su euro įvedimo specialiuoju įstatymu, kad kainos neturėjo kilti, bet pamatėme, kaip įvedus eurą, palaipsniui tyliai, nuosekliai kainos pasikeitė nesilaikant to įstatymo.
- Taip, reforma yra rizika. Pakankamai daug rizikingų reformų atidarėme ir šiais metais susitvarkome su egzistuojančia mokesčių sistema, padarome ją socialiai teisinga, išsprendžiame mažiausiai uždirbančių žmonių skurdo klausimus. 2018 m. yra darbų tęstinumas. Tikrai nesakome, kad iki 2020 m. nieko neliesime ir nedarysime. Pakankamai rizikingos reformos bus tęsiamos ir kitais metais.
- Tokiu atveju tai, ką pasiūlėte dabar, nėra reforma, o technokratiniai pasiūlymai, matematiniai skaičiavimai.
- Iš nieko niekas nėra atimama.
- Bet juk jūs iš kažkur turėsite paimti tuos pusę milijardo eurų?
- Mes labai aiškiai įvardiname šaltinius – kai kurių lengvatų atsisakymas, dalies asmenų, kurie užsiima individualia veikla apmokestinimo pakeitimas nuo 5 iki 15 proc. ir suvienodinimas nepriklausomai nuo veiklos šakos. Įvedus šį mechanizmą praktiškai 30 proc. dirbančių su individualia veikla mokestinė našta sumažės, apie 68 proc. nesikeis ir apie 6 proc. padidės.
Taip pat yra tam tikrų PVM lengvatų atsisakymas, apmokestinimas tų socialinių grupių, kurios turėjo ypatingai daug įvairiausių socialinių režimų. Tai siejame ir su aiškia ambicija – šešėlio mažinimu. Tarp jų - dalies pajamų ištraukimas iš šešėlio, kas susiję su darbo santykiais. Tie pakeitimai, kurie numatyti, kompleksiškai paskatins atsisakyti ar sumažinti tą mastą šešėlio, kuris yra mokant darbo užmokestį vokeliuose
- Suprantu, kad kalbos apie tai, kad, galbūt, reiktų įšaldyti tam tikrus viešojo sektoriaus atlyginimus, nukarpyti nuo kitų sektorių, kad surinkti tuos pinigus, nėra?
- Yra. Paminėjote viešą sektorių, bet tikrai įšaldyti nėra ką, nes viešas sektorius įšaldytas nuo 2008 m. pabaigos – nekyla atlyginimas ir bazinis dydis yra išlikęs. Taip pat numatytos priemonės, kalbame apie paskatinimą mažinti šio sektoriaus išlaidas, tą tikrai darysime ir darome. Laikomės principo, kad geriau mažiau tarnautojų, bet geriau apmokami tarnautojai.
Turi būti paskata ir mažinti, ir kelti atlyginimus, tai privalome daryti. Nereikia pamiršti, kad turime kitaip planuoti ir visiškai kitaip planuosime 2018 m. biudžete iš valstybės įmonių gaunamas pajamas, dividendus. Tai, kas buvo suplanuota šiais metais, matome, kad tikrai nebuvo ambicingas tikslas. Valstybės įmonių pertvarka nesustojusi. Šiandien turime, kad dvi pagrindinės šalies valstybės įmonės sumoka vos ne 80 proc. visų dividendų. Šaltiniai yra aiškiai numatyti ir mes privalome tai pasiekti.
- Yra 42 lengvatos, šiuo metu galiojančios Lietuvoje. Kiek ketinate naikinti?
- Dabar tikrai neįvardinsiu skaičiaus, kiek iš jų bus panaikinta. Priklausomai nuo veiklos rūšių, profesijų rūšių yra labai skirtingi mokestiniai režimai, mes tiesiog padarome jį vieną, aiškiai suprantamą, nepriklausomai nuo to, kokiu būdu jūs savo pelną uždirbate. Ar tai būtų žemės ūkis, ar kita sritis, jei gaunamas pelnas, jis turi būti apmokestinamas vienodai.
- Daug diskusijų kyla dėl lengvatų ūkininkams.
- Dalis lengvatų ūkininkams nesakau, kad yra naikinamos. Tiesiog yra suvienodinamas mokestinis režimas su bet kurioje kitoje ūkio srityje dirbančiais žmonėmis. Tai, kas susiję su smulkiosiomis ar mažosiomis įmonėmis, kur yra 10 darbuotojų ar apyvarta iki 300 tūkst. eurų, arba kooperatinės įmonės, jos lieka prie 5 proc. tarifo. Tikrai kelia diskusijų viešbučių PVM lengvatos naikinimas, žymėto dyzelino lengvatos siaurinimas, dyzelino akcizo pakėlimas, nekilnojamo turto progresyvaus mokesčio įvedimas, bet tai labiau simbolinis dalykas, pagal surenkamas pajamas į biudžetą.
Yra pakankamai didelė aprėptis mokestinių režimų. Galiausiai, dar nėra padėtas taškas dėl profesijų, kur veiklos gali būti vykdomos pagal patentus – ar jos turėtų vykdyti savarankišką individualią veiklą. Tai taip pat labai svarbu. Matome, kad tie sektoriai, kurie generuoja dideles pajamas, galėtų ir turėtų būti pakeista iš „patentininkų“ režimo į individualią veiklą.
- Premjere, koks būtų šios pertvarkos efektas?
- Efektas toks, kad kalbant apie pensijų dalį – „Sodros“ biudžetą ir valstybės biudžetą, apie 500 mln. eurų yra skirta socialinei atskirčiai arba mažiausiai uždirbantiems, skurdžiai gyvenantiems žmonėms palengvinti gyvenimą. Nepaminėjome tų paskatų, kurios skirtos vidurinei klasei ir daugiau uždirbantiems žmonėms. Tai yra susiję verslo skatinimu, kalbame apie inovatyvų verslą, išradimų komercializavimą, atleidimą nuo dalies mokesčių, suteikiant mokesčių atostogas, kalbant apie pirmą verslą, individualią veiklą.
- Nemanote, kad gali būti sukčiaujama – žmogus kasmet registruos kitą įmonę?
- Ne. Yra apibrėžtas 10 metų terminas. Nepamirškime, kad kalbant apie mokesčių išieškojimų efektyvumą, mokesčių sistema Lietuvoje yra pakankamai tobula, taip pat dar vykdomas elektronizavimas. Informacija, kurią sukaupė ir disponuoja Mokesčių inspekcija, tikrai leidžia daryti prielaidas, matyti taškus, kur yra didžiausios rizikos. Kiekvienu atveju piktnaudžiavimas galimas, mes negalime visiškai išbraukti, bet yra paskata eiti iš šešėlio. NPD prilyginimas minimaliam atlyginimui yra solidari paskata ir valstybei, ir verslui, nes ateityje neišvengiamai turėsime kalbėti apie minimalios algos didinimą.
Paskata yra NPD „Sodros“ įmokose – 100 eurų, lygiagrečiai su tam tikrų „grindų“ įvedimu, nepriklausomai nuo to, jei dirbi vienu etatu, tai „Sodrai“ moki tas pačias įmokas nuo minimalios algos. Tai leidžia apsaugoti žmones. Yra draustumas, kalbant apie senatvės pensijas, galės gauti pilną stažą, dirbdami ne pilnu etatu, tokiu būdu skatinant darbdavį mažiausias pajamas gaunantiems žmonėms, mažinant mokestinę naštą, mokėti atlyginimą, o ne slėpti šešėlyje.
- Jūs pats tuo tikite ir nusprendėte ar jums kažkas patarė, kad vykdant pertvarkas mokesčiuose, pirmiausia reikia orientuotis į mažiausiai uždirbančius, skurdžiausiai gyvenančius asmenis?
- Nereikia patarimų. Kiekvienais metais Europos Komisija ir kitos tarptautinės institucijos bado akis su šiuo kriterijumi. Mes niekaip nesugebame išsiveržti iš to užburto skurdo rato. Tai mūsų Vyriausybės programoje irgi yra vienas iš pagrindinių uždavinių. Dėl to šiais metais privalome šį žingsnį žengti ir orientuotis į mažas ir vidutines pajams uždirbančius žmones.
- Premjere, bet kas iš to?
- Mes leidžiame žmonėms uždirbti daugiau, išeiti iš skurdo rato. Čia esminis dalykas – kad žmonės neaugintų kartų, kurios pripratusios ir mato tik skurdą, daugiau nieko. Mes šį žingsnį privalome žengti. Jei galvojate – palikime šią dalį, daugiau nei trečdalį žmonių, kalbant apie minimalią algą ar dar mažiau gaunančius, jei kalbame apie vidutinį atlyginimą, dar panašų kiekį, už borto ir galvokime apie tuos, kurie generuoja milžiniškas pajamas. Mes ir apie tuos pagalvojame.
Kalbant apie paskatas, atsiranda solidaus, labai gerai uždirbančio verslo pritraukimo į Lietuvą, įvedamos „Sodros“ lubos, kurios prisidės prie to, kad mokesčių mokėtojas būtų čia, neieškotų būdų, kaip tapti kitos šalies mokesčių mokėtoju, čia gauti minimalų atlyginimą, o visa kita pasiimti per dividendus ir, pasinaudojant įvairiais mechanizmais, tuos dividendus iš šalies išvežti.
- Premjere, jūs kalbate apie labai turtingus žmones, o tokių Lietuvoje nėra daug. Didžioji dalis žmonių, apie 1,3 mln., yra vidurinioji klasė – tie, kurie neuždirba labai daug, bet sąžiningai moka mokesčius, pas juos nėra vokelių, šešėlio, bet jie nėra tie turtuoliai.
- Niekas jų neskriaudžia. Jie taip pat gauna tam tikrą paskatą, galimybę. Turime suvokti elementarų dalyką – iš karto visiems to padaryti nėra jokių galimybių.
- Nereikia daryti, reikia skatinti žmones mokėti mokesčius ir reformuoti „Sodrą“, kad žmonės norėtų mokėti mokesčius, sudaryti sąlygas užsidirbti.
- Šitos sąlygos ir sudaromos. Ši mokestinė reforma ir leidžia išeiti iš vokelių. Tai leidžia užsidirbti, išeiti iš šešėlio. Kalbant apie šešėlį, būtent mažiausias pajamas gaunantys yra šešėlyje.
- Jūs manote, jei jis uždirbs keliasdešimt eurų daugiau, jis nebebus šešėlyje?
- Ne keliasdešimt eurų, o gerokai daugiau. Kalbame apie šeimos sudėtį. Gali būti 100 ir 168 eurais daugiau. Tokiu būdu, traukdami iš šešėlio, nepamirškime, kad legalios pajamos bus kitaip leidžiamos, tie žmonės galės daugiau sau leisti vartojimui. Per kitus dalykus tie mokesčiai sugrįš. Nežinau, iš kur ištrauktas mitas, kad mes iš viduriniosios klasės kažką atimame. Mes nieko iš jų neatimame, nė vieno euro.
„Lietuva tiesiogiai“ - nuo pirmadienio iki ketvirtadienio 18.40 val. per „Lietuvos ryto“ TV.
