Grėsminga ir jau kurį laiką nepalanki Šiaurės šalių NT rinka per patronuojančius bankus gali neigiamai paveikti Lietuvos ekonomiką.
Kaip dar vieną pavojų V.Vasiliauskas išskyrė kibernetinį saugumą.
„Mūsų tempas euro zonoje yra didesnis, palyginti su kitomis šios zonos valstybėmis. Klausimas, ar nepradėsime karščiuoti“, – sakė V.Vasiliauskas.
LB vadovas pabrėžė, kad bankai neturėtų pamiršti praeities pamokų ir finansiniam ciklui perėjus į augimo fazę privalo būti pasirengę galimiems iššūkiams. Pernai skolinimo gyventojams ir įmonėms tempas išaugo daugiau nei 8 proc. ir dvigubai viršijo BVP augimo tempą.
Jis sakė, kad Lietuvoje bankų sektorius juda ta pačia kryptimi kaip ir ekonomika. Bankų sektoriaus pelningumas auga.
Palyginti su 2015 metais, Lietuvoje veikiančių bankų pelnas 2016 metais išaugo 17 proc. ir sudarė 252,2 mln. eurų. Bankai reikšmingai sumažino palūkanų išlaidas ir jų efektyvumas tapo vienas didžiausių Europoje.
„Lietuvos ekonominis ciklas auga, skolinimas gerėja. Prastų paskolų portfelis yra keliuose sektoriuose – apgyvendinimo, maitinimo.
Du pastarieji šių metų mėnesiai – balandis ir gegužė – rodo būsto sandorių skaičiaus kritimą. Negaliu sakyti, kaip bus ateityje. Mes pasirengę darkart matuoti temperatūrą rudenį. Metų laikotarpis bus labai svarbus“, – sakė V.Vasiliauskas.
„Šiuo metu identifikuojame dvejopą riziką: išorinę – tai NT rinkos
disbalansas Šiaurės šalyse – ir vidinę – spartus NT rinkos augimas,
kainų augimas. Klausimas, ar tai nesukels naujo burbulo“, – kalbėjo LB vadovas.
Pasak jo, temperatūrą kaitina gera demografinė padėtis Vilniuje: užfiksuotas rekordinis santuokų ir gimusių vaikų skaičius.
„Su gera ekonomika susijusios ir pigios paslaugos. Lūkesčiai taip pat neblogi. Tai veikia temperatūrą“, – pabrėžė LB vadovas.
Tačiau jis atkreipė dėmesį į mažėjančius NT sandorių rodiklius.
„Investuotojai traukiasi? Balandį ir gegužę – po 10 proc. Turiu galvoje tuos, kurie perka antrą ar trečią būstą. Kaip sakiau, sumažėjęs sandorių skaičius kelia klausimų.
Be būsto paskolų, yra ir komercinis turtas. Čia investicinė grąža buvo viena didžiausių. Temperatūra galėjo kaisti, bet taip neįvyko, nes pasiūla pralenkė paklausą. Siekiama didinti būsto pasiūlą, tad tai sektorių veiks stabilizuojamai“, – sakė V.Vasiliauskas.
Jei rinka augs labiau ir jei skolinimas išlaikys spartą, per dvejus metus galime turėti problemų, mano LB vadovas.
Kokių grėsmių galėtų kilti? Augti būsto kaina, sektorius patirs šoką.
„Reikia atverti duris ir statyti koją į tarpdurį“
LB vadovas pasakė ir ką manantis apie NT mokestį.
„NT mokestis pasaulyje naudojama priemonė. Tai tiek“, – sakė V.Vasiliauskas.
Už ką yra LB – NT mokestį ar prabangos mokestį?
'Ir tą, ir tą. Finansų ministerijai sakiau, kad laikas pagalvoti apie NT mokestį. Vieną kartą reikia atidaryti duris ir statyti koją į tarpdurį. Aš įsivaizduoju tai kaip vieną iš priemonių“, – sakė V.Vasiliauskas.
Sako, kad turi stabilizavimo priemonių
„Lietuvoje NT rinka šyla, bet apie jos perkaitimą kalbėti per anksti. Vis dėlto esame pasirengę riboti rizikingą NT rinkos ir skolinimo raidą. Priemonių tam turime“, – sakė LB vadovas.
LB kasmet atlieka šalies bankų testavimą, kuris parodo, kaip jie veiktų nepalankiomis sąlygomis. Naujausi skaičiavimai rodo, kad jeigu BVP smuktų iki 10 proc., reikšmingai mažėtų eksportas, pajamos ir vartojimas, o NT kainos kristų iki 17 proc., bankai patirtų apie 730 mln. eurų nuostolį. Tačiau, kaip sakė V.Vasiliauskas, kapitalo pakankamumo rodiklis išliktų aukštas, o papildomo kapitalo poreikis būtų nedidelis ir sudarytų 3,1 mln. eurų. Šis poreikis mūsų šalyje susijęs su mažiausiais bankais, kuriems LB siūlo stiprinti kapitalą.
Neigiamą poveikį Lietuvai gali turėti aukštas ir tebeaugantis Švedijos ir Norvegijos būsto kainų ir gyventojų įsiskolinimo lygis. Jei NT kainos šiose šalyse staiga labai kristų, to pasekmes pajustų Lietuva – susitrauktų skolinimo apimtis msūsų šalyje. Be to, Lietuvoje galėtų brangti paskolos.
Kibernetinių atakų grėsmė
Tobulėjant informacinėms technologijoms, didėja ir kibernetinių atakų grėsmė. Kaip didžiausią pavojų tai nurodo ir finansų rinkos dalyviai.
„Lietuvos bankas pirmasis euro zonoje atliko išsamią šalies bankų kibernetinio saugumo patikrą. Rezultatai neblogi, tačiau negalima atsipalaiduoti“, – sakė V.Vasiliauskas.
