„Sveikatos paslaugų turizmas – auganti sfera, pas mus noriai vyksta rusai, vokiečiai, graikai, akivaizdu, kad ir poilsį Turkijoje pamėgusiems lietuviams esame patrauklūs“, – kalbėjo Turkijos verslo moterų asociacijos „Agizder“ prezidentė Figen Sayin Yildiran. Medikė pati šiuo metu vadovauja estetinės chirurgijos bei odontologijos paslaugas teikiančiai privačiai klinikai.
F. Sayin Yildiran į Lietuvą atlydėjo aštuonių Turkijos moterų verslininkių delegaciją, kuri susitikusi su vietos verslininkais ieškojo bendradarbiavimo galimybių.
– Kokių verslo sričių atstovės atvyko į Lietuvą?
– Į Lietuvą atvyko moterys, dirbančios labai skirtinguose verslo sektoriuose: turizmo ir viešbučių verslo, tekstilės pramonės, liftų ir eskalatorių gamybos, teisės ir konsultavimo, žemės ūkio ir jo produkcijos eksporto, alyvuogių aliejaus gamybos. Viena mūsų delegacijos narių yra moteris, kuriai Turkijoje priklauso ketveri senelių globos namai. Šiuo metu jos vadovaujamose įstaigose slaugomi 445 pacientai.
– Kuo įdomi Lietuva Turkijos verslininkėms?
– Mes matome tolesnio bendradarbiavimo ir sėkmingos partnerystės perspektyvas. Kalbu ne tik apie turizmo verslo plėtrą, tai ir mano minėtas slaugos namų pavyzdys. Verslininkė iš Turkijos domėjosi galimybėmis panašią įstaigą atidaryti Lietuvoje, ar jūsų šalies vyriausybė yra numačiusi priemonių tokiems projektams skatinti. Pavyzdžiui, Vokietijoje, jei verslininkas pareiškia norą teikti socialinės globos ar slaugos paslaugas, jam suteikiamos patalpos, tokios investicijos skatinamos.
– Kokį įspūdį jums paliko Lietuvoje surengti susitikimai?
– Pozityvų. Mūsų delegacija yra pirmoji, kuri atvyko domėtis verslo sąlygomis čia, bet tikimės palaikymo ir ateityje plėtoti tęstinį bendradarbiavimą. Daliai delegacijos pavyko užmegzti labai naudingų ryšių ir tikimės, kad tai bus naudinga abiem pusėms.
Lietuva tikrai galėtų plėsti tekstilės produkcijos ar vaisių, pavyzdžiui, apelsinų importą mažesnėmis kainomis, tačiau tai tebėra iššūkis. Yra ir nelabai sėkmingų pavydžių, tarkim, vieno Turkijos prekės ženklo parduotuvė, kokios sėkmingai veikia kitose Europos šalyse, nepaisant to, kad kainos visur buvo tokios pat, Lietuvoje buvo priversta užsidaryti. Problema ta, kad dažnai lietuviai verslininkai ieško tik pačių mažiausių kainų, o už nepriekaištingos kokybės produkciją mokėti tiek, kiek ji verta, nenorima. Teko Lietuvoje ragauti apelsinų, kurie vežami iš Ispanijos, sulčių, skonis nebuvo geras, bet, matyt, importo sprendimą nulėmė kaina, nes importuoti kokybiškesnius vaisius iš Turkijos kainuoja brangiau.
– Ne taip seniai Lietuvoje į moteris versle žiūrėta labai atsargiai, o Turkija yra tvirtas šeimos tradicijas puoselėjanti šalis, ar lengva moteriai ten pradėti verslą?
– Tikriausiai panaši situacija visame pasaulyje, yra tam tikri kultūriniai niuansai. Anksčiau Turkijoje labai dažnai buvo galima išgirsti, kad moters vieta –namuose su vaikais, tačiau dabar padėtis pasikeitė – tėvai ir motinos skatina savo dukras siekti išsilavinimo ir karjeros.
Moterų indėlis į verslą labai didelis ir iš tiesų nėra tokio dalyko, kurio moteris negalėtų padaryti. Į verslo pasaulį žengianti moteris turėti būti labai dalykiška ir savimi pasitikinti. Mano patarimas visoms ketinančioms imtis verslo moterims: kai susiduriate su sunkumais, nors ir labai norėtųsi, nebūkite agresyvios, kur kas daugiau pasieksite parodydamos, kad problemas norite spręsti geranoriškai, „minkštai“. Būtina susikoncentruoti į pozityviai reiškiamą poziciją.
Man, kaip medikei, viskas gyvenime dėliojosi tiek kitaip. Pasitikėjimo savimi įgavau vis keldama savo profesinę kvalifikaciją ir sukaupusi pakankamai patirties. Kai norėjau atidaryti kliniką, mano šeima bandė nuo to atkalbėti ir sakė, kad imuosi labai rizikingo verslo ir per daug nepamatuotos rizikos, bet aš ryžausi įgyvendini savo idėją. Iš tiesų, kuo daugiau ryžtamasi rizikuoti, tuo labiau džiugina geri rezultatai.
– Lietuviai renkasi vykti į privačias Turkijos klinikas gydytis su nevaisingumu susijusių problemų. Ar Turkija galėtų tapti patrauklia šalimi ir ieškantiems pigesnių odontologų ar estetinės chirurgijos paslaugų?
– Neabejotinai. Mūsų gydymo įstaigose klientai randa modernią įrangą ir puikiai savo darbą išmanančius specialistus, o paslaugų kaina yra beveik 50 procentų mažesnė nei Europoje. Jau dabar sulaukiame daugybės klientų iš Rusijos ir Vakarų Europos šalių, kurie vyksta į Turkiją būtent medicinos paslaugų. Itin dažni mūsų pacientai, be rusų, vokiečiai, skandinavai, graikai.
Įdomi tendencija yra ta, kad europiečiai savo išvaizda suskumba rūpintis vos tik pastebėję pirmuosius senėjimo požymius, o štai Rusijoje viskas priešingai – į savo išvaizdą skubama investuoti nuo pat jaunystės. Tad ir mūsų svečiai – jaunesnio amžiaus rusai ir vyresnio amžiaus europiečiai.
– Kokius įspūdžius paliko apsilankymas Lietuvos įmonėse?
– Aplankėme daug šalių, bet Lietuvoje buvome priimtos labai šiltai. Ypač nustebino sutikimas vienoje lino gaminiais prekiaujančioje įmonėje, kur mus sutiko su vaišėmis ir verslininkai buvo labai nustebinti, kai delegacijos atstovės panoro įsigyti įmonės gaminių.
Lietuviai verslininkai, sakyčiau, labiau atsipalaidavę nei turkai. Mes mėgstame sandorius sudaryti ir strategiją numatyti greitai, čia viskas vyksta lėčiau. Lankėmės vienoje kompanijoje, kuri prekiauja odos gaminiais, ir vienoje vitrinų pamatėme dailų švarkelį, pasiteiravome, ar galėtume įsigyti ir buvo atsakyta, kad tai kitai kompanijai skirtas gaminys. Nebuvo leista net pasimatuoti, apskritai niekas nesileido į kalbas. Jei tokia situacija būtų nutikusi turkų kompanijoje, verslininkai būtų labai laimingi, kad kas nors domisi jų produkcija, ir ta proga būtų supažindinę su visu turimu asortimentu.
