Tuomet žmogus, nuo kurio priklauso kitų žmonių pasveikimas, nepervargs ir nedarys žmogiškų klaidų, kurios kartais kainuoja labai brangiai. Ne mažiau opi ir kita problema – įsigalėjusi atsakomybės baimė.
Nėra žalos atlyginimo be kaltės
„Deja, Lietuvoje gaji kaltės ir baudimo kultūra, atitinkamai sukurianti klaidų slėpimo kultūrą. Jei iškilo problema gydant žmogų, visada pirmiausia kaltinamas medikas, nežiūrima, ar tai sisteminė, ar asmeninė klaida“, – teigia parlamentaras.
Pasak D. Kaminsko, vertinant gydytojų darbą reikia nepamiršti, kad objektyvus faktorius gali būti ir žmogiškasis: ne paslaptis, kad daugelis medikų dirba keliuose darbuose, nuolat budi, o tai lemia tokias problemas kaip nuolatinį pervargimą.
„Be to, ne mažesnė problema ir gydytojo baimė. Jei gydytojas bijo teisinės atsakomybės ir baudimo, jį spaudžia gydymo įstaigos administracija, susidaro uždaras ratas – žmogus, kuriam buvo padaryta žala, ne tik netenka sveikatos, bet ir negauna kompensacijos, nes mechanizmas yra sudėtingas (teismai, išlaidos bylinėjimuisi, baimė, kad reikės grįžti į tą pačią įstaigą), o medikai bei gydymo įstaigos administracija klaidas slepia ir jų neanalizuoja. Neanalizuodami klaidų nesužinome, ar jos sisteminės, ar asmeninės ir užprogramuojame jų pasikartojimą ateityje. Šioms problemoms spręsti mums ir reikalingas įstatymas, kuriame būtų apibrėžtas žalos atlyginimo be kaltės modelis“, – sako D. Kaminskas.
Sveikatos reikalų komiteto narys teigia, kad jau yra paruoštas Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo pakeitimo įstatymas, tačiau jis nebuvo priimtas, nes nebuvo politinės valios.
„Turiu viltį, jog šis Seimo Sveikatos reikalų komitetas tikrai turės politinę valią ir priims šį įstatymą“, – viliasi D. Kaminskas.
Atlyginimai vis dar neadekvatūs
Pasak D. Kaminsko, antras ne ką mažiau opus klausimas – medikų atlyginimai. Jis įsitikinęs, kad medikas turėtų oriai pragyventi dirbdamas viename darbe – iš vieno etato.
„Bet šiandien galim kalbėti tik per juodo humoro prizmę – medikas visada nepavalgęs, nes arba neturi už ką, arba neturi kada, nes dirba du – dviem etatais“, – šaržuoja D. Kaminskas.
Parlamentaras pabrėžia, kad tokią sistemą turime keisti, o tam reikalingas finansavimas. Be abejo, reikia tvarkyti gydymo įstaigų struktūras, tačiau sutaupytų lėšų nepakaks pertvarkoms – reikalingas adekvatus visos sistemos finansavimas.
„Šiandien, pagal pacientui tenkančią BVP dalį, esame ketvirti nuo galo Europos sąjungoje. Nėra kitos išeities kaip tik vienytis medikų bendruomenei ir padėti ministrui „paspausti“ Vyriausybę. Tik susivienijusi medikų bendruomenė galėtų būti stiprus užnugaris ministrui sprendžiant medicinos problemas. Ir tam yra įvairių įstatymais numatytų formų. Nepaisant visų sunkumų, tikiu, kad situacija dėl sveikatos apsaugos srities finansavimo keisis, juolab, kad dar 2013 metais Konstitucinis Teismas priėmė sprendimą, kuriuo valstybė buvo įpareigota mokėti už valstybės lėšomis draudžiamus asmenis, tačiau kasmet vietoj 130 mln. eurų, tam skiriama vos 15 mln. eurų. Ši disproporcija ir lemia tokią situaciją, kokią turime“, – sako parlamentaras.
D. Kaminskas viliasi, kad kitų metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetas bus didesnis, nes, jei bus medikų bendruomenės palaikymas, bus galima „paspausti“ tiek Finansų
ministeriją, tiek Seimą.
„Mano siūlymas – susieti įstaigos vadovo atlyginimą su vidutiniu įstaigos atlyginimo vidurkiu ir realiais rezultatais. Tokia sistema skatintų vadovą didinti atlyginimus medikams ir siekti gerų rezultatų“, – teigia D. Kaminskas.
