Tačiau kam tokie ribojimai gali atnešti naudos? „ Bankams“, – tiesiai šviesiai rėžė Liberalų sąjūdžio frakcijos nariai Kęstutis Glaveckas ir Simonas Gentvilas.
Siūlo imti pavyzdį iš kaimynų
„Viskas, kas susiję su pinigais ir jų uždirbimu, yra jautru žmonėms, nes žmonės, kurie užsidirba pinigus, jie nori naudotis juos tame pavidale, kaip patogiau: tiek kortelėmis, tiek grynaisiais.
Dauguma dar naudoja grynuosius, nes bankinė struktūra nėra gerai išvystyta, juk kiti gyvena kaimuose. Negalime kalbėti apie tai draudimų kalba. Tai – labiausiai įprastas, bet nėra pats efektyviausias būdas“, – surengtoje spaudos konferencijoje sakė K.Glaveckas.
Anot jo, jei pažiūrėtume į kitas Europos Sąjungos (ES) šalis – visose šie atsiskaitymai yra skirtingi.
„Nėra pasakyta, koks tiksliai turi būti apribojimas, visos šalys sprendžia atskirai. Pavyzdžiui, Lenkijoje – tai 14 tūkst. eurų, Nyderlanduose – neribojama, Bulgarijoje – 8 tūkst., Latfijoje – 7,2 tūkst. eurų. Daugumoje šalių šie limitai yra aušktesni, nes didelė dalis ekonimikos yra paremta smulkiu verslu“, – pritaikydamas tokį smulkiojo ir vidutinio verslo dominavimą ir Lietuvai sakė Seimo narys.
Siūlė apriboti iki 10 tūkst. eurų
K.Glavecko nuomone, šešėline ekonomika atsiranda iš to, kad smulkus ir vidutinis verslas, esanat neišvystytoms tinkamoms sąlygoms, negali išgyventi.
„Tik apeidamas įstatymus toks verslas gali linkti rinkoje. Pavyzdžiui – smulkūs gamintojai. Jie tiesiog nėra pajėgūs sumokėti tos mokesčių naštos, kurią sudaro darbo kaina“, – aiškino Seimo narys, pridurdamas, kad grynųjų pinigų apribojimas turėtų būti didesnis nei 3 tūkst. eurų, pavyzdžiui, 10 tūkst., kokį siūlymą ir buvo pateikusi Liberalų partija.
„Jei Lietuvoje smarkiai spausdime ir nebegalėsi nusipirkti automobilio, o turėsi dėti pinigus į bankus, jei netyčia taip išeis, laukti ir visą savaitgalį, tai dauguma tą automobilį nuvarys į Lenkiją ir ten parduos“,– apie galimas pasekmes kalbėjo K.Glaveckas.
Jo manymu, bankai ir finansinės institucijos tik svajoja, kad grynųjų pinigų nebeliktų visiškai: „Jos tada galėtų daryti ką tik nori, o kol egzistuoja grynieji – dar yra konkruencija bankų monopolijoms“, – nuomonės laikėsi Seimo narys.
Kas sukčiavo – sukčiaus toliau?
S.Gentvilas – taip pat kategoriškas. Mat pasak jo, toks įstatymo pakeitimas nepalies legaliai Lietuvos ekonomikoje dalyvaujančių žmonių, o sukčiai ir toliau sukčiaus.
„Šešėlinės ekonomikos dalyviai, kurie tai daro samoningai, jie supranta, kad veikia už legalios ekonomikos ribų ir jie tą tęsią ir jiems visiškai nesvarbu, kokią ribą nustayts valstybė, ar tai 20 eurų, ar 100 tūkst. eurų“, – sakė Seimo narys.
Jo nuomone, tai labiausiai palies tuos, kurie laikosi įstatymo: „Žmonės privarta įstūmiami į bankų glėbį, taip pat ir smukus ir vidutinis verslas. Jie neturi dielių derybinių galių išsiderėti geresnes sąlygas atsisaiktymams, o bankai ima 1 proc. nuo apyvartos už elektroninių kortelių naudojimą“, – naudą bankams įvardino S.Gentvilas.
Seimo nario pateiktais skaičiais, net 60 proc. pajamų Lietuvos bankų sandoriuose sudaro finansinės transakcijos.
„Legalus verslas dėl tokių apribojimų yra įstumiamas į brangius sandorius su bankais“, – pasakojo S.Gentvilas.
Atsiskaitymų apribojimas – kirtis regionams
Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos valdybos narys Saulius Žilinskas ypač pabrėžė regionų svarbą šiame naujo įstatymo kontekste.
„Regionuose situacija yra pasikeitusi, iki banko skyriaus mažiems regionams reikia važiuoti net 80 km. Pavyzdžiui, mes turime parduotuvę regione, bet ji yra priversta imtis kraštutinumų. Parduotuvės turi nustatyti minimalią sumą, kai negalima atsisakityti kortele.
Pavyzdžiui, ateina žmogus pirkti degtukų dėžutės, o banko operacija kainuoja daugiau nei degtukų dėžutė. Verslininkas ne savižudis, nusprendęs eiti į bankrotą. Tada atsiranda minimali koretelės atsiskaitymo suma, pradedant nuo 5-10 eurų. Kažkur turi būti normali sveiko proto riba“, – situaciją regionuose aiškino S.Žinilnskas.
