Prancūzai burba, kad jiems tenka keliais euro centais daugiau mokėti už kruasanus – sviestines bandeles. Jų kaina tebekyla. Mat sviestas Prancūzijoje per metus pabrango dvigubai, o į kruasanų tešlą jo dedama ypač daug.
Prancūzijos kepyklos pernai pavasarį už toną sviesto mokėjo 2500 eurų, o šiuo metu priverstos mokėti 5300 eurų.
Prancūzai tokią padėtį vadina didelio masto krize, o lietuviai, mokėdami dar brangiau, tik padūsauja. Pernai vidutinė sviesto kilogramo kaina mūsų šalies parduotuvėse siekė 6,6, šiuo metu ji yra pakilusi iki 7,43 euro. Vadinasi, mažiausiai dešimtadaliu turėtų pabrangti ir šimtalapiai, ir šakočiai, ir sviestiniai sausainiai.
Pokyčiai – akivaizdūs
Lietuviai brangiau nei prieš metus moka ir už kitus pieno gaminius, duoną, kiaušinius bei aliejų. Ko gero, nepyksta tik vegetarai – daržovės šiuo metu gerokai pigesnės nei pernai.
Litras 2,5 proc. riebumo pieno, supilstyto į plastikinius maišelius, vidutiniškai kainuoja penktadaliu brangiau nei 2016-ųjų birželį – 0,79 euro. 3,5 proc. riebumo pienas tokiuose maišeliuose kainuoja 0,88 euro – kaina pakilo apie 16 proc. 82 proc. riebumo sviestas per metus pabrango 12,5 proc., varškė – maždaug tiek pat.
Šįmet prekybininkai mažiau taškosi nuolaidomis ir akcijomis. Pavyzdžiui, nuolaidos liesesniam pienui sumenko 38 proc., todėl akcinė litro kaina per metus nuo 0,55 euro pakilo iki 0,76 euro.
Sviesto kilogramo kainą akcijos pernai buvo sumažinusios iki 4,8 euro, o šiuo metu su nuolaida kaina siekia 5,83 euro. Nuolaidos liesai varškei susitraukė 42,5 proc., o 9 proc. riebumo – 28 proc.
Brangesni ir pusryčiai
Šiuo metu brangiau nei pernykštį birželį tenka mokėti ir už narvuose laikomų vištų kiaušinius.
Nors vidutinė jų kaina pakilo ne itin daug, užtat gerokai sumažėjo jiems taikomos nuolaidos.
Pavyzdžiui, pernai 10 L dydžio kiaušinių kainavo 1,28, šiuo metu – 1,31 euro. Per akcijas taikomos nuolaidos sumažėjo net 36 proc., todėl dabar už 10 kiaušinių tenka mokėti 1,06 euro, nors pernai pakako 0,78 euro.
Dar labiau – 53 proc. – susitraukė nuolaidos M dydžio kiaušiniams, todėl per akcijas jie kainuoja apie 1,09 euro (pernai – 0,71 euro).
Augaliniai riebalai nuo pernykščio birželio iki šiųmečio pabrango maždaug trečdaliu. Rapsų aliejaus litras, pernai kainavęs apie 2,26 euro, dabar kainuoja 2,84 euro. Saulėgrąžų aliejaus kaina nuo 2,24 euro pakilo iki 3 eurų.
Maždaug dešimtadaliu pabrango ir duona, pavyzdžiui, juodos duonos be jokių priedų kilogramas pernai kainavo 1,7 euro, šiuo metu – 1,89 euro.
Prakalbo apie stygių
„Pats pirkdamas pieno produktus pastebėjau, kad jų kaina nuo vasario pakilo, kad ir ne itin smarkiai. Gali būti, kad prekybos centrai nesiryžta jų didinti, nors ir norėtų, nes pirkėjai į tai ypač jautriai reaguoja.
Tikėtina, kad prekybininkai, vis brangiau mokėdami gamintojams už pieno produktus, kylančias kainas pridengia gerokai mažesnėmis per akcijas taikomomis nuolaidomis“, – svarstė SEB banko analitikas Tadas Povilauskas.
Apskritai nei ekonomistai, nei pieno produktų gamintojai šiuo metu nežarsto pažadų, kad maisto produktai liausis brangę.
Pasak T.Povilausko, lietuviški pieno gaminiai pasiekia ir Italiją, ir Prancūziją, ir kitas valstybes, kur jų kainos kyla. Todėl kalbėti apie vartotojams palankius pokyčius sudėtinga.
„Pieno produktai dar gali brangti, nors kai kurių kainos ir yra rekordinės. Nebent antroje metų pusėje jie šiek tiek atpigs“, – kalbėjo SEB banko analitikas.
Padeda išaugęs eksportas
Anot Lietuvos pienininkų asociacijos vadovo Egidijaus Simonio, suveikė priemonės, kurios buvo taikomos per pieno krizę jo pertekliui sumažinti.
Pradėjo stigti tam tikrų produktų – sviesto, grietinėlės, sūrio, nes dėmesys buvo sutelktas į pieno miltų gamybą.
Šiemet pieno riebalų paklausa ėmė didėti, ir sviesto kainos pašoko į neregėtas aukštumas. Pavyzdžiui, nuo 2016-ųjų birželio iki šiųmečio jos pakilo apie 55–60 proc.
„Tikimės, kad bent iki rudens kainos biržose nebesvyruos, nes tai ypač trukdo planuoti ir gamybos apimtį, ir kainodarą.
Mes negalime sudaryti ilgesnių nei mėnesio sutarčių su gaminių pirkėjais. Su žaliavos tiekėjais dėl kainos taip pat turime derėtis kas mėnesį. Tai nervina, nes nėra jokio pastovumo“, – sakė E.Simonis.
Jo teigimu, Vokietijoje, Latvijoje ir kitose aplinkinėse šalyse sviestas pabrango 20–30 proc. Lietuvoje jo kaina padidėjo ne taip drastiškai – 13–15 proc. Taip nutiko tik dėl to, kad didelė eksporto apimtis suteikė galimybę kompensuoti dalį vidaus rinkoje parduodamų pieno produktų kainos.
Lietuvos pieno perdirbėjai eksportuoja apie 60 proc. gaminių, jų kainos užsienio valstybėse per metus pakilo 25–70 proc.
Brangymetis stojo kone visame pasaulyje
Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacijos (FAO) skelbiamas maisto produktų kainų indeksas gegužę, palyginti su balandžiu, pakilo 2,2 proc. – iki 172,6 punkto, o palyginti su praėjusių metų geguže, – 10 proc.
Šis indeksas sudaromas apskaičiuojant būtiniausių penkių maisto produktų grupių – mėsos, pieno gaminių, grūdų, augalinio aliejaus ir cukraus – kainas.
FAO duomenimis, pieno gaminių kainų indeksas gegužę, palyginti su balandžiu, pakilo 5,1 proc., o, palyginti su 2016 m. geguže, pašoko 51 proc.
Biržose brangsta ir grūdai, tad duonos gaminių kaina irgi truputį pakilo.
Užtat uogoms nokstant pinga cukrus. Šiemet nustos galioti ES įvestos cukraus kvotos, todėl galima numanyti, kad jo kaina ir toliau mažės.
