„Primygtinė rekomendacija: jokiu būdu neikite į Gedimino pilį. Bilietų kaina – 5 eurai, o pilis visiškai, absoliučiai tuščia. Anksčiau dar buvo muziejus, o dabar liko 3 nuotraukos iš Baltijos kelio ir 30 ar kiek ten metų senumo ir tikrovės neatitinkantis maketas“, – skundėsi neseniai pilies bokšte apsilankiusi Aušra.
Gide dirbanti moteris apgailestavo, kad turi akredituotis tam, kad galėtų turistus vesti į bokšto muziejų, o parodyti ten jiems nėra ką.
Žadama įdomi ekspozicija
Nusprendėme patys aplankyti Gedimino pilį, bet pirmiausia, tarsi tikri turistai, pasidomėjome informacija apie ją internete.
Į Gedimino pilies kalną užlipti galima nemokamai, tačiau norintys pasivaikščioti po pilies bokštą bei užkilti ant jos stogo turi pirkti bilietus. Įprasta bilieto kaina siekia 5 eurus, moksleiviams, studentams ir pensininkams – 2 eurai.
Lietuvos nacionalinio muziejaus tinklapyje rašoma, kad bokšte yra trys ekspozicijos. Čia galima pamatyti Vilniaus pilių maketą, senas Pilies kalno ir pilies griuvėsių nuotraukas, pažiūrėti filmą apie Baltijos kelią.
Vis dėlto, įdomiausia atrodo antrojo aukšto ekspozicija. „Antrame aukšte pristatoma XIV–XVIII a. lietuvių karių ginkluotė: šarviniai marškiniai, krūtinšarviai, šalmai, kalavijai, patrankėlės ir sviediniai, taip pat riterių šarvai – XIX amžiuje buvusi populiari pilių ir dvarų interjero puošmena“, – rašoma muziejaus tinklapyje.
Realybė – kitokia
Bandant bokštą pasiekti iš Katedros aikštės pusės, tenka apeiti nemažą ratą – didžioji dalis bokšto papėdės aptverta – neseniai nuslinkus dar vienai nuošliaužai, čia dabar tvarkosi darbininkai, tad atviras tik vienas praėjimas į kalną.
Turistų, akmenuotu keliuku kopiančių aukštyn nemažai – vieni skuodžia mikliai, kiti pūškuoja sunkiai kvėpuodami, o treti, atrodo, bando nusifotografuoti prie kiekvieno akmens.
Užlipus ant kalno viršaus fotoaparatą išsitraukti tikrai verta – nuo čia atsiveria graži Vilniaus panorama.
Nusipirkus bilietą patenkame ir į pilies bokštą. Pirmame jos aukšte – didelis maketas bei nuotraukos. Siaurais laipteliais užlipus į antrą aukštą, vaizdas ne toks, kokios galėtumei tikėtis.
Čia lankytojus pasitinka.... tuštuma. Apvalioje salėje nėra nei vieno eksponato, nebent jais vadintum prie nedidelių langų sustatytas kėdes. Daugiau – nieko.
Trečiame aukšte, kaip ir žadama, galima apžiūrėti daugiau nuotraukų bei filmą apie Baltijos kelią. Bet įspūdingos ginkluotės ar dailių šarvų – nė kvapo.
Ekspozicija keičiama
Muziejaus darbuotoja, paklausta, kur gi žadėta ekspozicija, informuoja, kad ginklai ir šarvai – restauruojami.
„Maždaug nuo gegužės mėnesio“, – patikina, o paklausta, kiek dar laiko salė bus tuščia, tik gūžteli pečiais ir padiktuoja muziejaus vedėjos telefono numerį.
„Dabar mūsų dailininkas naujina ekspoziciją, bus visai kita koncepcija ir mintis. Laimėjome Kultūros tarybos projektą ir jis dabar įgyvendiname“, – paskambinus papasakojo Gedimino pilies bokšto vedėja Asta Donorevičienė.
Pasirodo ten, kur ankščiau buvo šarvai ir ginklai, dabar bus įrengta interaktyvi paroda. Dalis šarvų, tinkančių tam tikram laikotarpiui, grįš, tačiau jie bus eksponuojami kitoje vietoje.
Muziejaus darbuotoja sakė, kad antras pilies bokšto aukštas stovi tuščias nuo gegužės, bet A.Donorevičienė negalėjo tiksliai įvardinti, kada ekspozicija dingo. „Ginklai išvežti kai buvo laimėti pinigai“, – sakė ji. Paprašius įvardinti tikslesnę datą, vedėja teigė, kad tai vyko šiemet: „Vieni dalykai dabar restauruojami, tai tenais tais etapais tai konkrečiau sunkiau pasakyti. Čia toks visas etapas jau pusę metų vyksta“
A.Donorevičienė teigė, kad ekspozicija turėtų būti atnaujinta iki gruodžio. „Tikimės, kad pavyks greičiau“, – pridūrė ji.
Salė – ne tuščia
Pasiteiravus, kodėl per tiek laiko nebuvo atnaujinta informacija apie muziejaus ekspozicijas ir kodėl lankytojai vietoje žadėtų ginklų ir šarvų čia randa tuščią salę, pilies vedėja patikino, kad salė tuščia gali apsirodyti tik iš pirmo žvilgsnio.
„Na tai ne visai tuščia, tai yra originalus mūras, kuris yra išlikęs. Tas kas supranta mokslo vertę... Čia kaip visam pasaulyje, bokštai nėra perkrauti ekspozicijomis, tai yra juk ne rūmai, aukštutinė pilis“, – sakė ji.
Bet kuriuo atveju, pateikiama informacija klaidinga. Kad ir koks vertingas būtų bokšto mūras, vargu ar jo grožis paguos tuos, kurie į bokštą užsuko pamatyti kalavijus.
A.Donorevičienė patikino, kad informaciją bent oficialioje – Lietuvos nacionalinio muziejaus – interneto svetainėje, netrukus bus pakeista.
Ir išties – nepraėjus nei pusvalandžiui puslapis buvo atnaujintas. Vietoje šarvų bei ginklų dabar čia jau rašoma: „Antrame aukšte ekspozicija šiuo metu keičiama“.
Kliūva ir kiti dalykai
Gide dirbančiai Aušrai atrodo, kad 5 eurai už pilies bokštą – per daug.
„Už ką tokia kaina, kai Valdovų rūmus gali aplankyti už 3 eurus, Trakų pilį už 6 eurus. Aš visada palaikau muziejus, stengiuosi, kad užsieniečiai kuo mažiau naudotųsi nuolaidomis, pirktų foto leidimus, bet čia jau kaip ir peržengė ribą“, – sakė ji.
Aušra priminė ir tai, kad muziejuje nėra tualeto, kad niekas nereguliuoja lankytojų srautų laiptais aukštyn ir žemyn. Ir išties, lipant siaurais sraigtiniais laiptais bokšte – prasilenkti sudėtinga.
„Net galvos ir sprandai aukštų žmonių neapsaugoti – vis susitrenkia kas nors“, – sakė ji. Tai irgi tiesa – ir lrytas.lt žurnalistams teko pamatyti, kaip jaunas vyrukas kaukštelėjo savo kaktą į siją. Bet čia jau, ko gero, labiausiai kaltas žioplumas.
Aušra, kuri dažnai vaikšto po vaizdingas Vilniaus vietas, rekomenduoja Gedimino pilies bokštą iš viso aplenkti.
„Nemokamai pažiūrėti miestą galima nuo Trijų Kryžių kalno, už 3 eurus nuo Šv. Jonų bažnyčios varpinės ar Valdovų rūmų bokštelio, už 4,5 euro – Katedros varpinės...“, – vardino Aušra.
Norintiems pilių, ji tai pat gali rekomenduoti pilių su pilnomis ekspozicijomis: už 6 eurus galima aplankyti Trakų pilį, už 2,5 euro Kauno pilį, už 1,74 euro – Medininkų pilį.
