Savo įspūdžiais E.Muskas dalinosi „StarTalk Radio“ tinklalaidėje. „Amerikoje yra gana lengva išlikti gyvu. Taigi mano reikalavimai išgyvenimui buvo gana žemi. Supratau, kad galiu gyventi apšiurusiame bute su savo kompiuteriu ir viskas bus gerai – iš bado nemirsiu“, - tuomet pasakojo jis.
Kai atliko savo eksperimentą, E.Muskas, tuomet septyniolikmetis, buvo ką tik iš Kanados atvykęs į Šiaurės Ameriką. Jam pavyko išgyventi už vieną dolerį per dieną. „Tiesiog perki maistą urmu. Supratau, kad bent jau kalbant apie maistą, tikrai galima išsiversti su doleriu per dieną. O uždirbti 30 dolerių per mėnesį – tikrai nesudėtinga, tad tikriausiai man viskas bus gerai“, - prisiminė E.Muskas.
Nusprendė pakartoti
„Business Insider“ žurnalistė Kathleen Elkins nusprendė E.Musko eksperimentą pakartoti. Tiesa, ji per dieną maistui skyrė 2 dolerius, mat dėl infliacijos būtent tiek šiuo metu vertas 1988 metų doleris.
E.Muskas daugiausia valgė dešrainius ir apelsinus, kartais savo dietą praturtindamas makaronais. K.Elkins pietumis dažniausiai tapdavo bananai, makaronai, riešutų sviestas, kartais ji pirkdavo ir kiaušinius bei saldžiąsias bulves.
Atlikusi savo eksperimentą moteris susisiekė su E.Musku. „Tai šaunu, nors nerekomenduočiau niekam bandyti išgyventi už 1 dolerį per dieną – tai tikrai nėra labai smagu. Be to, nuo to laiko kai eksperimentą atlikinėjau aš, dolerio vertė sumažėjo, tad dabar tai padaryti būtų kur kas sunkiau“, - sakė jis.
Avantiūra prasideda
31 diena, 14 pakuočių makaronų, 6 riešutų sviesto stiklainiai ir tiek daug bananų, kad sunku juos visus suskaičiuoti... Eksperimentas prasideda!
Prieš pat Naujuosius metus, gruodžio 31 dieną, K.Elkins atsidėjo 62 dolerius ir nusistatė taisykles, kurių laikysis ateinantį mėnesį.
Ji nusprendė, kad nevalgys jokių biuro skanėstų, taip pat nelietė nieko, ką nusipirko prieš sausio 1 d. Tiesa, žurnalistė leido sau vaišintis maistu, kurį jai siūlo kiti – specialiai to neprašė, bet jeigu kas pasiūlydavo, neatsisakydavo.
Per dieną moteris leido sau išleisti daugiau nei 2 dolerius, bet tik kitos dienos sąskaita. Ji taip pat leido sau vieną kartą per dieną išgerti puodelį kavos iš biuro kavos aparato.
Per daug negalvojo
Pirmosiomis dienomis K.Elkins strategija buvo paprasta. Ji pirko pigiausią maistą – makaronus bei avižas – ir kai tik išalkdavo, valgė atsargas.
Kaabant apie skonį, pirmosiomis dienomis jo buvo itin mažai. Eksperimento pradžioje žurnalistė nusprendė, kad visas šis mėnesis bus nelabai skanus, o ji negalės sau leisti nieko kito, tik avižas ir makaronus.
Bet prireikė tik vieno nesėkmingo pasibėgiojimo ir skaudančių kojų, kad K.Elkins suvoktų, kad jai reikia kurs kas tikslesnio plano ir proteinų, jei nori išlikti sveika.
Pradėjo ji nuo to, kad savo dietą papildė geru proteino šaltiniu – riešutų sviestu. Ji taip pat nusipirko tortilijų, kad turėtų ant ko tepti riešutų sviestą bei bananų.
K.Elkins taip pat suprato, kad turi susikaupti ir paskaičiuoti, keik gali išleisti, kad mėnesio pabaigoje jai netektų badauti. Tai padariusi moteris suvokė, kad, apsiperkant protingai, už du dolerius per dieną galima pavalgyti net skaniai.
Už 2,49 dolerio nusipirkto riešutų sviesto užtenka 14 porcijų, vieną bananą galima nusipirkti už 20 centų, o viena porcija makaronų kainuoja 12 centų. Kiaušinis – 23 centai, viena saldžioji bulvė – 49 centai, saulėgrąžų sėklų porcija – 14 centų...
Skanūs atradimai
Kai K.Elkins pradėjo savo eksperimentą, ji nesitikėjo stebuklingų rezultatų. Ji įsivaizdavo, kad jos tikslas sunkiai pasiekiamas ir moteris norėjo bent kelias savaites tai išbandyti. Bet geriau paskaičiavusi ji suprato – išgyventi už 2 dolerius per dieną yra tikrai įmanoma.
Tai suvokusią žurnalistę pagavo azartas – dabar jau tikrai pavyks. Ji netruko suprasti, kad maistą turi dozuoti – vienas didžiausių iššūkių jai buvo pastangos nesuvalgyti savo pirkinių per greitai. Dėl to visus maisto produktus ji padalino porcijomis. Nelengva buvo ir su užkandžiais – K.Elkins buvo įpratusi nuolat užkandžiauti, bet tai – nepigus malonumas. Laimei moteris atrado saulėgrąžų sėklas – viena jų porcija atsiėjo tik 14 centų.
Bėgant laikui, moteris suprato, kad bandyti valgyti daug vaisių ir daržovių – tiesiog per brangu. Vis dėlto, į savo dietą ji nusprendė įtraukti bananų bei retkarčiais nusipirkdavo saldžiąją bulvę už 49 centus.
Kita problema – kaip padaryti, kad tas pats maistas kasdien būtų bent šiek tiek skanesnis. Žurnalistė nusprendė pagudrauti – iš įvairių kavinių ji susirinko cukraus, druskos, pipirų ir sojos padažo mėginukus ir jais paskanino savo patiekalus. Ji atrado ir dar vieną paslaptį – sviestą. Už 3 dolerius nusipirkto sviesto pakelio jai užteko visam mėnesiui ir jis ženkliai pagerino maisto skonį.
Leido ir pasmaguriauti
Nors pagal kalorijų skaičių K.Elkins valgė normaliai, ji pastebėjo, kad dėl vienodo ir ne itin skanaus maisto ji nori valgyti vis daugiau. Dėl to moteris valgė su pačiu mažiausiu šaukštu, kokį tik galėjo rasti – taip pietūs užtrukdavo ilgiau, o po jų moteris jautėsi sotesnė.
Tipinė jos diena atrodė taip: pusryčiams K.Elkins suvalgydavo bananą ir avižinės košės, prieš pietus sukrimsdavo dar vieną bananą, pietums valgydavo tortiliją su riešutų sviestu, užkandžiaudavo saulėgrąžų sėklomis, o vakarienei pasigamindavo makaronų.
Į savo racioną ji įtraukė ir kelis „prabangius“ patiekalus – saldžiąsias bulves bei kiaušinius. Kai norėdavosi kažko skanesnio, moteris taip pat mielai smaguriaudavo nemokamais maisto mėginiais, kuriuos siūlo prekybos centrai.
Eksperimentas išmokė
Mėnesio pabaigoje, moteris maistui buvo išleidusi 60,93 dolerio. Taigi ji net sutaupė kiek daugiau nei dolerį.
„Pastebėjau, kad kai turi tiek mažai pinigų, pradedi su jais elgtis labai atsargiai. Rinkau visus čekius ir nuolat tikrinau, kiek išleidžiu. Negalėjau sau leisti prarasti nei vieno cento“, - prisiminė K.Elkins.
Ji įsitikino, kad išgyventi kasdien maistui skiriant tik 2 dolerius tikrai įmanoma. „Tereikia nusiteikti. Pirma kyla daug baimių, bet kai susitaikai su tuo, kaip gyvensi ateinantį mėnesį, viskas pasidaro lengviau“, - sakė moteris.
Žurnalistė taip pat suprato, kad išgyvenimui jai reikia kur kas mažiau, nei ji pati galvojo. Nors moteris daug neišlaidauja, bet kas mėnesį maistui parduotuvėse bei kavinėse ji paprastai išleidžia tiek, kad mėnesį trukęs eksperimentas padėjo sutaupyti apie 200 dolerių.
Pirmas dalykas, kurį K.Elkins padarė baigusi eksperimentą – nuėjo į mėgiamą „Shake Shack“ užkandinę ir užsisakė didžiulį skanų mėsainį.
Parengė Gintarė Valentinaitienė
