Dvi pakuotes maisto papildų, atsiėjusių 34 eurus, internetu užsisakiusi vilnietė Rūta dabar jau tvirtai žino – iš tos pačios virtualios parduotuvės daugiau niekada nebepirks.
Moters entuziazmas užgeso paaiškėjus, kad siunta atkeliavo iš Amerikos, o ne iš Europos Sąjungos, kaip ji tikėjosi, tad reikia ją deklaruoti muitinėje.
Įsigijus prekę iš trečiųjų šalių, kuri brangesnė nei 22 eurai, privaloma sumokėti importo mokestį, o tam reikia pateikti muitinės deklaraciją.
Galiausiai Rūtos 34 eurų vertės pirkinys pabrango beveik antra tiek: vien už muitinės tarpininko paslaugas jai teko sumokėti 20 eurų.
Sulaukė nemalonios žinios
Rūta, panaršiusi internete, nutarė įsigyti maisto papildų iš virtualios parduotuvės iherb.com. Ši įmonė įsikūrusi JAV, Kalifornijoje, tačiau turi atstovus Jungtinėje Karalystėje. Sąskaitoje, atsiskaičius internetu, buvo parašyta – Amsterdamas, Nyderlandai.
„Tada nusiraminau, kad tikrai neteks išleisti papildomai pinigų importo mokesčiams“, – sakė Rūta.
Tačiau praėjus vos kelioms dienoms tokios viltys žlugo – ji gavo elektroninį laišką iš siuntų pristatymo kompanijos DHL Lietuvoje, kuriame parašyta, kad siunta Lietuvą pasieks po poros dienų, o ją privaloma raštu deklaruoti muitinėje.
Laiške nurodoma, kad siuntos deklaraciją muitinei pirkėjas gali pateikti pats arba kliautis DHL pasirinkta muitinės tarpininkų įmone.
Nutarė kelią įveikti pati
„Dėl importo pridėtinės vertės mokesčio man klausimų nekilo. Pati suklydau nepaklausdama iherb.com, iš kur atkeliaus siuntinys, tad turiu šį mokestį sumokėti. Tačiau už tarpininko paslaugas mokėti 20 eurų nenorėjau.
Nutariau, kad pamėginsiu pati susitvarkyti šį reikalą, juolab kad skelbiama, jog tai galima padaryti savarankiškai“, – pasakojo Rūta.
Pradėjusi aiškintis, kaip tai galima padaryti, vilnietė suprato: teoriškai tai įmanoma, tačiau praktiškai – vargu.
„Taip man muitinės darbuotoja, su kuria kalbėjausi telefonu, ir pasakė: „Jei pati pateiksite deklaraciją, būsite pirmoji tai padariusi.“ Ji abejojo, ar paprastam žmogui gali pakakti žinių tokiam darbui atlikti. Anot jos, muitinės tarpininkai pusmetį to mokosi“, – pasakojo Rūta.
Tačiau moteris net ir po to pašnekesio nenuleido rankų – nutarė kelią įveikti pati.
Greitai nusviro rankos
Vilnietė sužinojo, kad reikia nuvažiuoti į nuošaliame sostinės mikrorajone įsikūrusią Vilniaus teritorinę muitinę, sudaryti su ja sutartį, kad gautų prisijungimo prie deklaravimo sistemos kodus, o jau tada galėtų sėsti prie kompiuterio ir užpildyti specialią formą.
„Aš niekaip nesuprantu, kam man, paprastai vartotojai, reikalinga sutartis su muitine. Nejaugi negalima surasti paprastesnio būdo – tarkime, elektroninės bankininkystės?
Galiausiai supratau, kad tiek laiko nenoriu gaišti, o dar ir už siuntos saugojimą, kol rasiu galimybę nuvykti į kitą Vilniaus pakraštį, turėsiu mokėti po 5 eurus per dieną“, – apie tai, kas galiausiai palaužė jos ryžtą, pasakojo Rūta.
Tada moteris vėl kreipėsi į muitinės tarpininkų įmonę. Jos darbuotojas nuo Rūtos neslėpė, kad dėl tos virtualios parduotuvės, kurioje ji įsigijo maisto papildų, dažnai sulaukia pasipiktinusių klientų skundų: žmonės mano, kad prekė atkeliaus iš Jungtinės Karalystės, o ji atgabenama iš JAV ar Singapūro.
Paprastesnių būdų deklaruoti nėra
Kaip paaiškino Muitinės departamento atstovė Eglė Cibienė, prekės, įsigyjamos trečiųjų šalių (pvz., Kinija, JAV, Australija, Ukraina ir pan.) interneto parduotuvėse, gali būti apmokestinamos muito ir pridėtinės vertės, o jeigu jos yra akcizinės – dar ir akcizo mokesčiais.
Jei prekių (išskyrus akcizines), pirktų kurioje nors trečiojoje šalyje, bendra vertė mažesnė negu 22 eurai, jos jokiais importo mokesčiais papildomai neapmokestinamos.
Jei prekių (išskyrus akcizines), pirktų kurioje nors trečiojoje šalyje, bendra vertė yra nuo 22 eurų iki 150 eurų, jos apmokestinamos pridėtinės vertės mokesčiu (PVM, 21 proc.).
Jei prekių (išskyrus akcizines), pirktų kurioje nors trečiojoje šalyje, bendra vertė yra didesnė nei 150 eurų, jos apmokestinamos PVM ir muito mokesčiu (jo dydis skiriasi priklausomai nuo prekės).
Siunčiamos akcizinės prekės (alkoholio gaminiai, kvepalai ir tualetinis vanduo, tabakas ir tabako gaminiai) visais atvejais, neatsižvelgiant į vertę, apmokestinamos muitu (jeigu jis nustatytas), akcizu ir PVM.
Svarbu atkreipti dėmesį, kad muito ir PVM mokesčiai skaičiuojami ne nuo prekės kainos, nurodomos internetinėje parduotuvėje, bet nuo prekės muitinės vertės ir importo PVM apmokestinamosios vertės.
„Jeigu asmuo atsisako skubių siuntų vežėjo (muitinės tarpininko) paslaugų ir pageidauja importo deklaraciją pateikti pats, jis su teritorine muitine, kurios veiklos zonoje yra registruotas, turi sudaryti sutartį. Pasirašius sutartį suteikiami prisijungimo prie muitinės deklaracijų apdorojimo sistemos duomenys. Taip pat asmuo privalės registruotis Prievolininkų registre bei Registrų centre gauti elektroninio parašo sertifikatą.
Sudarius sutartį elektronines deklaracijas reikėtų pildyti naudojantis Verslininko portalu. Deja, šiuo metu kitokių, paprastesnių, būdų deklaracijoms pateikti nėra galimybės. Iš tiesų galima sakyti, kad neatsiranda žmonių, kurie vis dėlto nuspręstų patys deklaruoti prekes“, – kalbėjo E.Cibienė.
