Nuo birželio Finansų ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos vykdė konsultacijas dėl mokesčių ir socialinės sistemos tobulinimo.
Vyriausybė žada, kad priimti sprendimai bus kompromisiniai. „Nebūtinai priimtini visiškai visiems, tačiau apsverti, logiškai argumentais grįsti, kompromisiniai“, - sakė premjeras Saulius Skvernelis.
Daugiausia dėmesio – žemdirbiams
Konsultacijų metu buvo sulaukta beveik 100 įvairių pasiūlymų, daugiausia jų – dėl žemės ūkio sektoriaus. Taip pat nemažai dėmesio gyventojai skyrė pakeitimams, susijusiems su PVM lengvatiniais tarifais, brangaus nekilnojamo turto mokesčiu.
„Gavome gerą atgalinį ryšį, buvo daug diskusijų“, - sakė S.Skvernelis. Jis teigė jau išklausęs ne tik gyventojų, bet ir koalicijos partnerių pageidavimus.
S.Skvernelis teigė, kad pagrindinė mokslo reformos esmė – skurdo mažinimas – išliks: „Mes tikrai nekovojame su jokiais verslais ar dar kuo, mes kovojame su skurdu. Dėl to 2018 metai bus skirti skurdui mažinti.
S.Skvernelis pateikė gerų žinių ir gaunantiems didesnes pajamas – 2018 metais žvilgsnis, premjero teigimu, pradės krypti į vidutines pajamas gaunančius žmones.
Valdžia nusileidža
Finansų ministras Vilius Šapoka teigė suradęs sričių, kur pasiūlymai buvo geresni nei pirminiai – didesnė parama šeimoms ir mažiausiai uždirbantiems,
„Ypatingo palaikymo sulaukė NPD didinimas iki minimalios algos, parama šeimoms, smulkaus verslo supaprastinimas, mokesčių atostogos ir investicijų skatinimas“, - sakė V.Šapoka.
Dalis pasiūlymų įsiklausius į visuomenės nuomonę pasikeitė. „Kad žmonės su ribotu darbingumu pajustų didesnį pagerėjimą siūlome Sodros NPD jiems didinti dar labiau. Taip pat pagerinome pasiūlymą ir šeimos su vaikais gaus didesnę paramą“.
Didelės diskusijos kilo dėl verslo liudijimo – valdžia apsisprendė nebeišbraukinėti atskirų profesijų, tokių kaip statybos, autoremonto veiklos, o tiesiog nustatyti apyvartos ribą, iki kurios galima dirbti su verslo liudijimu.
Gera žinia regionams – siūloma transformuoti LEZ lengvatas ir leisti jomis naudotis visoms verslo šakoms regionuose, kurios prisidės prie regiono gerovės augimo.
Lengvatinių PVM – daugiau
Nemažai diskusijų visuomenėje sulaukė pasiūlymai atsisakyti lengvatinių PVM tarifų viešbučiams. Čia valdžia teigė priėmusi kompromisą – įvesti naują, 15 proc. lengvatinį PVM tarifą. Tokį patį lengvatinį tarifą siūloma įvesti ir centralizuotai tiekiamam šildymui ir karštam vandeniui.
Valdžia siūlo vietoj 21 proc. taikyti 5 proc. lengvatinį PVM tarifą nekompensuojamiems receptiniams vaistams. „Vaistai turi pigti“, - teigė V.Šapoka.
Lygiai taip pat 5 proc., vietoje 9 proc., PVM tarifą siūloma taikyti viešojo transporto paslaugoms bei knygoms ir periodiniams leidiniams.
„Girdžiu, kad žmonės nebeįperka knygų, nebegali užsisakyti vietinių laikraščių – ši situacija turi keistis, skaitymas privalo būti prieinamas kiekvienam“, - kalbėjo Finansų ministras.
S.Skvernelis teigė iš koalicijos partnerių – socialdemokratų – išgirdęs pasiūlymą lengvatinį PVM taikyti ir maisto produktams, bet apie jį kol kas negalvojantis. „Jau esame girdėję šiuos pasiūlymus. Mūsų manymu, šiandien reikia galvoti apie kitas galimybes – konkurencijos šiame sektoriuje ir žmonių pajamų didinimą“, - kalbėjo premjeras.
Svarstys Seimas
Mokesčių sistemos pakeitimus Seimas turėtų svarstyti rudens sesijoje. Čia gali laukti dar daugiau pokyčių. S.Skvernelis teigė, kad socialdemokratai pokyčiams pritaria, nors turėjo ir savų pasiūlymų. „Prieštaraujančių Seime kol kas nėra“, - džiaugėsi premjeras.
Ūkio ministras Mindaugas Sinkevičius teigė besidžiaugiantis diskusijomis dėl pokyčių. „Labai smagu, kad buvo atsisakyta minties naikinti lengvatinį PVM apgyvendinimo paslaugoms ir pasiektas kompromisas“, - kalbėjo jis.
Didesnį dėmesį mokesčių reformoje jis siūlo skirti ir inovacijų skatinimui Lietuvoje. „Tai yra būtina. Atlyginimai auga, o mes turime stengtis, kad kartu augtų ir produktyvumas. To galima pasiekti suteikiant lengvatas investuojantiems į technologinį atsinaujinimą bei išradimus. Smagu, kad pasiūlymai šioms lengvatoms išlieka“, - kalbėjo ūkio ministas.
Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Stasys Jakeliūnas teigė pritariantis daugeliui Vyriausybės pateiktų pasiūlymų. „Manau, kad sprendimai Seime atitiks tai, ką siūlo Vyriausybė. Bet finansinio populizmo pagundų neišvengsime Vienas jų – PVM lengvata šildymui. Kaip prisimename, Vyriausybė ir Seimos to jau buvo atsisakęs, tad šis pasiūlymas Seime gali būti modifikuotas“, - kalbėjo jis.
Tiesa, S.Jakeliūnas pabrėžė, kad dar yra aspektų, kuriuose reiktų pokyčių: „Kas liko, tai Sodros lubos daug uždirbantiems žmonėms, kurių gruodį buvo atsisakyta, dabar jos vėl siūlomos. Aš tam pritarsiu stik su sąlyga, jei bus išspręsta Sodros skolos problema“.
Pirminė reforma
Pirminėje mokesčių reformoje, parengtoje Vyriasuybės, buvo siūloma svarbiausią dėmesį skirti mokesčių naštos mažiausiai uždirbantiesiems mažinimui, taip pat skirtingų mokestinių režimų suvienodinimui.
Vyriausybės siūlymuose buvo numatoma didinti neapmokestinamųjų pajamų dydį, keisti vaikus auginančių šeimų rėmimo tvarką, įvesti progresinį individualios veiklos apmokestinimą, atsisakyti dalies mokesčių lengvatų ir žemdirbiams taikomų išimčių.
Siekdama sumažinti mažiausiai uždirbančiųjų apmokestinimą, Vyriausybė pasiūlė NPD padidinti iki minimalios mėnesio algos (MMA) dydžio – tai yra nuo 310 iki 380 eurų. Dabar taikomo papildomo 200 eurų NPD už vaikus siūloma atsisakyti, jį keičiant tiesiogiai mokamomis išmokomis už vaikus, nesiejant jų mokėjimo su tėvų pajamomis.
Taip pat buvo planuojama atsisakyti dalies akcizų ir pelno mokesčio lengvatų, 9 proc. PVM tarifo viešbučiams. Šios minties Vyriasuybė jau atsisakė.
Dėl pokyčių turėtų būti balsuojama kartu su 2018 metų biudžeto projektu, kad pakeitimai įsigaliotų nuo 2018-ųjų pradžios.
Prezidentės pozicija
„Mokesčių sistemos tobulinimas prasmingas bus tik tuomet, jeigu užtikrins socialiai teisingesnę ir ekonomikos augimui patrauklesnę mokestinę aplinką. Visą mokesčių sistemos pertvarką vertinsime tada, kai atskiri pasiūlymai suguls į konkretų įstatymų pataisų paketą. Svarbiausia, kad būtų užtikrintas balansas tarp deklaruojamų tikslų ir šalies finansinių galimybių.
Kol kas matome, kad pasiūlymų pakete išlieka šildymo kainų didinimas gyventojams ir 40 mln. eurų SODROS „lubų“ dovana tiems, kurie labai gerai uždirba", - taip Vyriausybės siūlomą mokesčių reformą komentavo šalies prezidentė Dalia Grybauskaitė.
Kyla daug klausimų
Kristina Kundelienė
Kauno technologijos universiteto Ekonomikos ir verslo fakulteto docentė
„Vyriausybės pateiktus mokesčių ir socialinės sistemos tobulinimo pasiūlymus vertinčiau dvejopai: sveikintinos numatytos skurdo mažinimo ir paramos šeimoms priemonės, vykdančių individualią veiklą skirtingose srityse apmokestinimo sąlygų suvienodinimas, didesnis brangaus NT apmokestinimas.
Vis dėlto P krypties (paprastumas, teisingumas ir verslumas) priemonėse įžvelgiamas tam tikras Vyriausybės atsitraukimas, kur kas švelnesnis tonas.
Užmojį peržiūrėti verslo liudijimų veiklos sąrašą atsisakant tam tikrų veiklų keičia siūlymas jį palikti tokį patį, tačiau iki 20 tūkst. eurų sumažinti apyvartos ribą (o kodėl būtent iki tiek?), o žemės ūkio sektoriuje – į bendrą apmokestinimo sistemą įtraukti PVM registracijos ribą viršijančius žemės ūkio veiklą vykdančius gyventojus ir žemės ūkio veiklą vykdančias įmones, perėjimui į bendrą sistemą numatant 2 metų laikotarpį (ankstesnis pasiūlymas buvo visas žemės ūkio veiklą vykdančių asmenų pajamas apmokestinti bendra tvarka).
Labai daug diskusijų kelia „Sodros“ grindys“ ir „lubos“, peržiūrimi lengvatiniai PVM tarifai. Siūlomas įvesti naujas 15 proc. PVM tarifas apgyvendinimo paslaugoms ir centralizuotai teikiamam šildymui ir karštam vandeniui, mano nuomone, suteiktų dar daugiau papildomos nereikalingos painiavos, o 5 proc. PVM tarifas nekompensuojamiems receptiniams vaistams bei keleivių vežimo paslaugoms – ypač abejotinas (faktiškai tai paslėpta dotacija). Be abejo, vertinti mokesčių ir socialinės sistemos pertvarkos priemones nuosekliau bus galima tik tuomet, kai pakeitimai bus surašyti į konkrečius teisės aktų pakeitimo projektus.“
