Oficialu – atlyginimai auga: kokie darbuotojai Lietuvoje tai turėjo pastebėti?

Lietuvių pajamos didėja – tokią tendenciją rodo „Sodros“ duomenys. Didesnes algas savo algų lapelyje turėtų matyti 3 iš 5 dirbančiųjų. Kol vienų profesijų atstovai džiaugėsi augančiais atlyginimais, atsirado ir tokių darbuotojų, kurių pajamos mažėjo.

„Sodros“ duomenimis, vidutinės samdomų darbuotojų pajamos padidėjo maždaug dešimtadaliu – nuo 734 Eur. praėjusių metų antrą ketvirtį iki 805 Eur. šiemet. <br>V.Ščiavinsko nuotr.
„Sodros“ duomenimis, vidutinės samdomų darbuotojų pajamos padidėjo maždaug dešimtadaliu – nuo 734 Eur. praėjusių metų antrą ketvirtį iki 805 Eur. šiemet. <br>V.Ščiavinsko nuotr.
Nors kol kas prie atlyginimų augimo labiausiai prisideda minimalios mėnesinės algos augimas, „Sodros“ vyriausioji patarėja Julita Varanauskienė teigė, kad džiaugtis turėtų ir gaunantys daugiau.<br>T.Bauro nuotr.
Nors kol kas prie atlyginimų augimo labiausiai prisideda minimalios mėnesinės algos augimas, „Sodros“ vyriausioji patarėja Julita Varanauskienė teigė, kad džiaugtis turėtų ir gaunantys daugiau.<br>T.Bauro nuotr.
Yra kelios veiklos, kuriomis užsiimantys žmonės turėjo 70 proc. tikimybę gauti didesnius atlyginimus. „Tai toks veiklos rūšys, kuriomis užsiimančių žmonių pajamos iki šiol buvo neadekvačiai mažos  – priešgaisrinė sauga, bibliotekininkystė, mažmeninė prekyba nespecializuotose parduotuvėse“, - teigė J.Varanauskienė. <br>M.Patašiaus nuotr.
Yra kelios veiklos, kuriomis užsiimantys žmonės turėjo 70 proc. tikimybę gauti didesnius atlyginimus. „Tai toks veiklos rūšys, kuriomis užsiimančių žmonių pajamos iki šiol buvo neadekvačiai mažos  – priešgaisrinė sauga, bibliotekininkystė, mažmeninė prekyba nespecializuotose parduotuvėse“, - teigė J.Varanauskienė. <br>M.Patašiaus nuotr.
Vadybininkai, metalo apdirbimo, mašinų gamybos darbininkai, žemės ūkio darbininkai, finansinių paslaugų klientų aptarnavimo specialistai, statybos darbininkai, valytojai, didmeninės prekybos darbininkai – tai darbuotojai, kurių paklausa visoje Europos Sąjungoje mažėja.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Vadybininkai, metalo apdirbimo, mašinų gamybos darbininkai, žemės ūkio darbininkai, finansinių paslaugų klientų aptarnavimo specialistai, statybos darbininkai, valytojai, didmeninės prekybos darbininkai – tai darbuotojai, kurių paklausa visoje Europos Sąjungoje mažėja.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Daugiau nuotraukų (4)

Lrytas.lt

Aug 24, 2017, 10:47 AM, atnaujinta Aug 24, 2017, 10:55 AM

Nors kol kas prie atlyginimų augimo labiausiai prisideda minimalios mėnesinės algos (MMA) augimas, „Sodros“ vyriausioji patarėja Julita Varanauskienė teigė, kad džiaugtis turėtų ir gaunantys daugiau.

O ir gaunantiems minimalią algą nevertėtų atsipūsti – jiems grasina kitos problemos. 

Labiausiai džiaugėsi uždirbantys mažiausiai

„Sodros“ duomenimis, vidutinės samdomų darbuotojų pajamos padidėjo maždaug dešimtadaliu – nuo 734 eurų praėjusių metų antrą ketvirtį iki 805 eurų šiemet. 

„Gali būti, kad atlyginimai kyla, nes jie didinami, bet gali būti ir taip, kad tam tikra dalis pajamų tiesiog išlindo iš šešėlio arba darbdaviai pradėjo mokėti ne mažiau kaip minimalią algą.

 Dažniausiai didesnes algas gavo žmonės, kurie uždirbo minimalias pajamas.

 „Tai logiška, nes pernai buvo padidinta minimali alga. Žiūrint į tuos, kurie uždirba daugiau, atsiranda ir tokių, kurių pajamos nesikeitė, ir tokių, kurių algos mažėjo“, - teigė J.Varanauskienė. 

Pajamų padidėjimą savo algos lapeliuose turėjo pamatyti trys iš penkių dirbančiųjų, nors pasiklausius lietuvių, sunku tuo patikėti.

Sodra“ gali matyti ne tokias pajamas, kokias žmonės teigia gaunantys, o tikrus skaičius pagal tai, kiek padidėjo „Sodros“ biudžetas, o jis paaugo 201 milijono eurų – tai faktas“, - kalbėjo J.Varanauskienė. 

Jos teigimu, tai, kad daugelis žmonių sako nejaučiantys jokio pajamų padidėjimo, gali reikšti keletą dalykų. 

„Net ir padidėjusios pajamos yra per mažos, ypač matant kaip brangsta prekės ir paslaugos. Daugelis pripažins, kad jų alga padidėjo, bet padidėjo ir kainos“, - sakė J.Varanauskienė. 

Lygiai taip pat dažnai nesidžiaugia gaunantys MMA – jų alga, nors ir šiek tiek didėjo, kaip buvo minimali taip ir liko. 

Kas išlošė?

Vertinant pagal ekonomikos rūšis, bent  5 proc. pajamų padidėjimą pajusti turėjo kelios veiklų grupės. 

Yra kelios veiklos, kuriomis užsiimantys žmonės turėjo 70 proc. tikimybę gauti didesnius atlyginimus. „Tai toks veiklos rūšys, kuriomis užsiimančių žmonių pajamos iki šiol buvo neadekvačiai mažos  – priešgaisrinė sauga, bibliotekininkystė, mažmeninė prekyba nespecializuotose parduotuvėse“, - teigė J.Varanauskienė. 

Kalbant apie profesijas, atlyginimų augimą pastebėti turėjo tie darbuotojai, kurie iki šiol taip pat uždirbo mažai – ugniagesiai, vaikų priežiūros darbuotojai, nekvalifikuoti darbininkai, valytojai ir kambarinės, virėjai, kiti kūrybiniai darbuotojai.

„Čia turime didėjimą tokių profesijų, kurioms būdinga minimali alga. Viena vertus MMA didinimas yra sveikintinas dalykas, bet yra ir šalutinis efektas – jei jo pajamas bandysime padidinti tik išlaikant toje pačioje srityje, galime susidurti su problemomis“, - įspėjo „Sodros“ patarėja. 

Besikeičiančios verslo sąlygos ir automatizacija gali tokius darbuotojus tiesiog palikti be darbo, nors jų atlyginimai bus didinami. 

Tiesa, buvo ir tokių, kurių algos galėjo sumažėti. „Čia randame tokias profesijas kaip dėstytojai, mokytojai – didelę įtaką tam daro demografinės problemos. Mažėti galėjo ir statybų darbuotojų atlyginimai – tai nustebino, bet gali būti, kad darbdaviai tiesiog ieško kitų veiklų formų – individualių darbuotojų, kitokių darbo sutarčių“, - sakė J.Varanauskienė. 

Taip pat galėjo sumažėti drabužių siuvimo darbuotojų, sporto trenerių, draudimo agentų, barmenų, administracijos vadovų, pieno produktų gamintojų algos. 

Kai kuriuos įspėja

„Vien mechaninis pajamų regulaivimas gali neturėti tokios įtakos, kurios norėtųsi“, - pastebėjo J.Varanauskienė. 

Vadybininkai, metalo apdirbimo, mašinų gamybos darbininkai, žemės ūkio darbininkai, finansinių paslaugų klientų aptarnavimo specialistai, statybos darbininkai, valytojai, didmeninės prekybos darbininkai – tai darbuotojai, kurių paklausa visoje Europos Sąjungoje mažėja. 

Tai lemia tiek mechanizacija, tiek darbo aplinkos, hierarchijų įmonėse pasikeitimas. 

„Žvelgiant į šios dienos situaciją jauniems žmonėms reiktų neignoruoti šių tendencijos, kad paskui traukinys nenuvažiuotų vien dėl to, kad tavo profesijos nebereikia arba reikia mažiau“, - teigė „Sodros“ patarėja. 

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.