„Kažkas turi tuo užsiimti, nustatyti vaistų kainas. Juolab kai kalbame apie vaistus, kurie po operacijų yra būtini, jei nori dar gyventi“, - pasakojo Vladimiras.
Ketvirtasis infarktas
Liepos mėnesį 68-erių Vladimirą ištiko infarktas – jau ketvirtas. „Jau pats žinojau, kas čia bus, todėl nuvykau į ligoninę. Man padarė operaciją, dar savaitę praleidau ligoninėje, o paskui pasiprašiau, kad mane išleistų namo“, - prisiminė vyras.
Ligoninę jis paliko su netrumpu sąrašu vaistų, kuriuos jis turės vartoti. Vienas jų buvo nekompensuojamas.
„Nustebau sužinojęs, kad viena pakuotė vaistų kainuoja virš 100 eurų, o tokių man reikės mažiausiai šešių“, - sakė Vladimiras. 100 eurų kas mėnesį – tai trečdalis vyro pensijos.
„Bet ką padarysi, jei nori gyventi tai ir pirksi“, - liūdnai kalbėjo jis.
Išsigelbėjimas – Lenkijoje
Vieną vaistų pakuotę, pirmam mėnesiui, Vladimiras nusipirko Lietuvoje ir sumokėjo 102 eurus. „Vakare pas mane užsuko kaimynas ir papasakojau jam apie tai, kad dabar perku vaistus, kurių viena tabletė kainuoja beveik 2 eurus, o man tokių kasdien reikia dviejų“, - kalbėjo vyras.
Vladimirą išklausęs kaimynas kitą dieną grįžo su gera žinia – lygiai tokie patys vaistai Lenkijoje kainuoja beveik trigubai pigiau – 37 eurus.
„Jis susiskambino su vaistine Lenkijoje, kuri neturėjo daug šio vaisto pakuočių, bet jų užsakė, o kai gavo, patys susisiekė su mumis“, - sakė Vladimiras.
Pasitaikius progai pats kaimynas nuvyko į Lenkiją ir ten nupirko likusias 5 vaistų pakuotes. Už jas sumokėjo 800 zlotų – apie 190 eurų, kai toks pats kiekis vaistų Lietuvoje būtų kainavęs virš 500 eurų.
„Sutaupiau virš 300 eurų, tai čia 10 kubų beržinių malkų – visai žiemai“, - džiaugėsi Vladimiras. Iki šiol Lenkijoje neapsipirkinėjęs vyras dabar nusprendė patikrinti ir kitų vaistų, kuriuos jis vartoja, kainas kaimyninėje šalyje – galbūt ir jie ten žymiai pigesni.
Kodėl taip skiriasi kainos?
„Kažkas turi tuo užsiimti, nustatyti vaistų kainas. Juolab kai kalbame apie vaistus, kurie po operacijų yra būtini, jei nori išgyventi“, - liūdnai kalbėjo senjoras Vladimiras. Tiesą sakant, tuo mūsų valstybė ir užsiima.
„Lietuvoje nekompensuojamųjų vaistų kainos priklauso nuo gamintojo deklaruotos kainos, antkainių, kuriuos taiko didmeninio platinimo įmonės ir vaistinės bei PVM mokesčio“, - teigė Sveikatos apsaugos ministerijos Farmacijos departamento direktorė Gita Krukienė.
Nekompensuojamųjų vaistų kainas gamintojai privalo deklaruoti Sveikatos apsaugos ministerijai. Ji taip pat nustato maksimalius antkainius, kuriuos gali taikyti vaistų platintojas bei jais prekiaujanti vaistinė.
Sveikatos apsaugos ministerija, nors turėtų būti susipažinusi su visais kainos dedamaisiais, negalėjo paaiškinti, kodėl tas pats vaistas Lenkijoje kainuoja beveik trigubai mažiau nei Lietuvoje.
„Sveikatos apsaugos ministerijai užklausus vaisto „Brilique gamintojo „AstraZenenca“ atstovus Lietuvoje jie negalėjo pakomentuoti, ar Jūsų minima pigesnė vaisto kaina Lenkijoje yra taikoma nuolat ar laikinai, taip pat ar pigiau yra parduodamas oficialaus atstovo ar lygiagretaus importo įmonės, taip pat ar vaistas žemesne kaina parduodamas visose vaistinėse ar konkrečiame vaistinių tinkle“, - teigė G.Krukienė.
Kaltas PVM ir gamintojai?
Dėmesį reikėtų atkreipti ir į PVM. „Lietuvoje taikomas 21 proc. PVM (išskyrus ypač brangiems vaistams, kurie kainuoja daugiau negu 300 eur., jiems PVM – 5 proc.). Lenkijoje vaistams taikomas 8 proc.“, - teigė G.Krukienė.
Šis dalykas gali pasikeisti – valstybė yra pritarusi PVM įstatymo pakeitimui, kuriuo siūloma Lietuvoje visiems receptiniams vaistams taikyti lengvatinį 5 proc. PVM tarifą.
Tik kaži, ar sumažinto PVM pakaks, kad vaistų kainos Lietuvoje pasiektų Lenkijos lygį. G.Krukienė teigė, kad „iš esmės galutinė vaisto kaina priklauso nuo kainos, kuria gamintojas vaistą tiekia į Lietuvą“. Tiesa, derėtų nepamiršti, kad gamintojas dėl savo nustatytos kainos derasi su valstybė, dėl to vaisto kainos ir gali skirtis.
Čia būtų galima kalbėti apie rinkos dydį – natūralu, kad žymiai didesnė Lenkijos rinka gali derėtis dėl mažesnių kainų. Nepaisant to, savo brangumu vaistai išsiskiria ir iš kitų Baltijos valstybių, kurios savo rinkos dydžiu yra panašios į Lietuvą.
Remiantis Medicinos Baltijos šalyse apžvalga, kurią parengė Lietuvos, Latvijos ir Estijos sveikatos ministerijos, 2015 metais vaistams lietuviai išleido žymiai daugiau nei latviai ir estai. Vaistų rinka Latvijoje sudarė 292 milijonus eurų, Estijoje 265 milijonus, o Lietuvoje – 502 milijonus eurų.
