Anksčiau, pateikęs ieškinį teismui dėl skolos, kreditorius nieko nelaukęs imdavosi ir priemonių, kad skolininkas nespėtų parduoti ar perdovanoti dar turimo turto – teismo prašydavo taikyti laikinąsias apsaugos priemones – skolininko turto areštą. Juk tai nieko papildomai nekainavo. Tačiau dabar prieš įšaldant skolininko turtą teks įvertinti kaštus. Kiekvienas prašymas taikyti areštą kainuos 50 eurų. Ypač turės pagalvoti tie, kas rūpinasi nedidelių skolų susigrąžinimu. Juolab mokėti reikės kiekvieną kartą įšaldant skolininko turtą, pavyzdžiui, teismui atsisakius pritaikyti areštą ir prašant jo iš naujo.
Tiesa, kaip rodo paskutinių dvejų mėnesių areštų statistika, kreditorių tokie mokesčiai neišgąsdino, o gal jie kol kas tiesiog nepastebėjo, kad areštai netikėtai tapo mokami. Štai lyginant šių ir praėjusių metų rugpjūčius, areštų kiekis „nusėdo“ visai nedaug. Pernai įregistruota 1011 turto disponavimo apribojimų, o šiemet – 966.
Tiesa, kritimas labiau matomas lyginant areštuoto turto sumas. Pernai rugpjūtį įšaldyta turto už 28,9 mln. eurų, o šiemet – tik už 19,6 mln. Skaičiuojant areštus patyrusias kompanijas, jų šiemet rugpjūtį buvo 7 proc. mažiau nei pernai. Beje, liepą kritimas siekė 6 proc.
Tačiau bankrutuojančių įmonių rugpjūtį buvo mažiausiai per visus šiuos metus. Žinoma, įtakos turėjo ir atostogų sezonas, bet kreditorių ar skolų išieškotojų ryžtą galėjo atvėsinti nuo liepos pradžios iki 500 EUR išaugęs žyminis mokestis už bankroto bylos iniciavimą. Iš kitos pusės, bankrotų skaičių turėjo padidinti ir nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojusios nemažos baudos, kurios dabar gresia už bankroto bylos neinicijavimą, jei pačiai įmonei (jos direktoriui, akcininkams) yra numatyta pareiga tai padaryti.
Įvertinant visai tai, 167 įmonės, rugpjūtį paskelbtos bankrutuojančiomis, yra tikrai nedaug. Juolab, žvelgiant atgal, mažiau bankrotų užfiksuota tik 2016 m. gruodį (163). O lyginant su šių metų kovu, kuomet fiksavome rekordą, rugpjūtį bankrutuojančių įmonių buvo mažiau net 2,16 karto.
