„Prieš pradėdamas būsto remontą, klientas tiksliai apibūdins, kokios spalvos tapetų norėtų, kurioje vietoje reikės kabinti šviestuvą. Tačiau, kai kalba pasisuka apie pinigus, dažnai paaiškėja, kad įvardinti ir pagrįsti būsto remontui skirtą biudžetą yra sunku. Geriausiu atveju klientas pasakys apytikslę sumą, tačiau vykdant darbus paaiškės, kad norai dažnai viršija galimybes“, – šypsosi būstų remonto veikla užsiimantis Stasys Šidlauskas.
Daugiau nei dešimtmetį būstus remontuojantis vilnietis pabrėžia, kad būsto remonto sąmatą sudaryti nėra taip lengva, kaip atrodo iš pirmo žvilgsnio. Dažnai remiamasi draugų ar pažįstamų patirtimi arba ieškoma informacijos internete. Tačiau neįvertinama, kad remonto kainos palaipsniui didėja, o statybos medžiagų kainai įtakos turi ir sezoniškumas.
„Yra ne kartą taip buvę, kad įpusėjus remonto darbams, klientas prašo naudoti daug pigesnes medžiagas arba, apskritai, atsisako iš anksto numatytų sprendimų. Buvo keletas atvejų, kai buto remontas taip ir liko nepabaigtas“, – pasakoja Stasys.
Meistro teigimu, net ir tiksliai įvertinus visas remonto darbų kainas, statybinių medžiagų kiekį ir kaštus, bendrą sąmatą visada reiktų padidinti bent dešimtadaliu.
Taupyti ar skolintis?
Meistras pažymi, kad dažnai lietuviai daro klaidą, apskaičiuodami darbų sąmatą, o patį remontą pradėdami po pusmečio ar net metų – tada, kai sukaupia remontui reikalingą sumą.
Sąmatą sudaryti patartina prieš pat remonto pradžią – jei neturite susitaupę lėšų, tuomet reiktų svarstyti vartojimo kredito variantą. „Tikėtina, kad bendra paskolos palūkanų suma bus mažesnė nei suma, kurią reikės papildomai mokėti, atidėjus remontą metams“, – skaičiuoja Stasys.
Šiaulių banko Bankinių produktų departamento direktorės Jurgitos Bulienės teigimu, būsto remontas yra svari investicija ir daugeliui gyventojų sudėtinga susitaupyti didesnę pinigų sumą per trumpą laiką.
Todėl nenuostabu, kad Šiaulių banke net kas antro vartojimo kredito paskirtis yra būsto atnaujinimas ar remontas. Vidutinė vartojimo kredito suma būstui remontuoti ar atnaujinti Šiaulių banke siekia 9,6 tūkst. eurų, o vidutinis kredito terminas – 4 metai.
Namų įrengimas – tai ne tik remontas
Pasak J. Bulienės, skolindamiesi būsto remontui, gyventojai dažnai planuoja kartu atnaujinti ir namus – įsigyti naujų baldų, buitinės technikos. Šią vasarą rinkos tyrimų bendrovės „Vilmorus“ atlikta apklausa parodė, kad jei reikėtų atnaujinti namus, aktualiausias būtų būsto remontas – taip mano kas antras (51,6 proc.) apklaustas gyventojas.
Įdomu, kad beveik trečdalis (31,5 proc.) gyventojų norėtų investuoti į šilumos taupymo sprendimus. Pasak bankininkės, išlaidos už šilumos energiją yra didelės, todėl natūralu, kad apšiltinus namus ar senus langus pakeitus naujais, bus sutaupyta nemažai išlaidų už komunalinius aptarnavimus.
Tyrimo rezultatai parodė, kad 15 proc. gyventojų prioritetą teiktų naujų baldų įsigijimui, o 13 proc. pirktų naujos buitinės ir elektroninės įrangos. Beveik 9 proc. gyventojų susitvarkytų gyvenamąją aplinką.
Namus įrenginėti vasarą ar žiemą?
Pasak Šiaulių banko ekspertės, daugiausiai paskolų būsto remontui ar būsto įrengimui išduodama šiltuoju metų laiku, kai rinkoje pats remonto darbų įkarštis.
Būstą remontuojantis S. Šidlauskas taip pat tvirtina, kad lietuviai savo namus dažniausiai remontuoja pavasarį ar vasarą. Tačiau meistras įsitikinęs, kad kiekvienas metų laikas turi savo privalumų ir trūkumų.
„Vasarą žmonės remontuoja namus, nes patys atostogauja ir turi daugiau laiko rūpintis remonto reikalais. Kita vertus, vasarą pats darbų pikas, todėl sunku rasti laisvą meistrą, o jei ir rasite, tai remonto darbų kainos bus didesnės“, – tvirtina meistras.
Kartais šeimos pačios aukoja savo atostogas ir savaitgalius remonto darbams, tačiau vėliau dažnai tenka kviesti meistrą taisyti broko. „Pas mus dar labai gajus įsitikinimas, kad vyrai patys privalo mokėti susiremontuoti automobilį, vonioje pakloti keramikines plyteles ar net sutvarkyti elektros instaliacijos gedimą. Ar tikrai kiekvienas galime būti visų galų meistru?“ – retoriškai klausia būstus remontuojantis vyras.
