„Visi trokštame teisybės ir pokyčių, tad imkime ir keiskime. Nelaukite, kol išeisite iš darbo, nes tada jūsų skundai bus nieko verti, kiti dar ten dirbantys žmonės bijos pasakyti kaip yra“, - jaunus žmones drąsino Julija, nusprendusi atvirai pasidalinti savo patirtimi.
Prasidėjo grasinimai
„Viskas prasidėjo nuo to, kad pasikeitė mūsų parduotuvės vedėja“, - pasakojo Julija (tikrasis vardas redakcijai žinomas). Merginos darbo grafikas tuomet per mėnesį pradėjo keistis 3-4 kartus.
„Paskambina vakare ir sako „Rytoj dirbsi“. Jeigu aš esu susiplanavusi savo laiką ir sakau, jog negaliu dirbti, tuomet prasideda grasinimai pravaikštomis“, - prisiminė ji.
Žinoma, jeigu pagal grafiką dirbti nepriklauso, jokių pravaikštų būti negali, bet vadovybei, pasirodo, tai nė motais – merginai buvo pasakyta, kad grafiką galima pakeisti labai greitai, o tuomet, jai nepasirodžius darbe, lauks nemalonumai.
Apie tai, kad dirbant švenčių dienomis darbuotojams priklauso ne mažesnis kaip dvigubas darbo užmokestis, darbdaviai taip pat regis buvo pamiršę.
Valandos trukmės pietų pertrauka? Kaip pažiūrėsi. „Jeigu pavalgydavau greičiau ir dar turėdavau laiko pailsėti, vedėja ateidavo ir pradėdavo mane engti, kad nesėdėčiau ir eičiau dirbti“, - pasakojo Julija.
Išeiti iš darbo – sudėtinga
Galiausiai Julija nusprendė palikti savo darbovietę. „Paskambinau vedėjai, papasakojau situaciją ir ji man pasakė, kad turiu atidirbti dar 20 dienų“, - sakė mergina.
Nenorėjusi aklai tikėti darbdavės žodžiais, ji atsivertė savo darbo sutartį ir suprato, kad jai dar nepasibaigęs bandomasis laikotarpis, kurio metu, pagal Darbo kodeksą, apie išėjimą iš darbo galima pranešti prieš 3 dienas.
„Greitai parašiau prašymą išeiti iš darbo, atvykau į darbovietę, bet pasijutau tarsi bandydama pramušti galva sieną. Vedėja pradėjo pasakoti, kad taip negalima, reikia atidirbti 20 dienų, liepė pasiskaityti Darbo kodeksą“, - pasakojo Julija.
Galiausiai jai buvo liepta užpildyti prašymą išeiti iš darbo. Laimei Julija prieš pasirašydama dokumentus paskaitė – ten buvo rašoma, kad ji sutinka atidirbti dar 20 dienų.
„Nieko nepasirašiau, o namuose pasiskaičiau Darbo kodekso straipsnį, apie kurį man kalbėjo vadovė“, - sakė Julija, kuri, kaip sužinojo, buvo teisi – iš darbo ji tikrai gali išeiti po 3 dienų.
Emocinis spaudimas
„Niekas taip nedaro, niekas taip negražiai nesielgia“, - pacitavus Darbo kodekso straipsnį Julijai ėmė kalbėti vadovė.
Pirmiausia ji teigė net nežinojusi apie tokį Darbo kodekso straipsnį, vėliau aiškino, kad merginos tiesiog gražiai prašė padirbti, kol bus surastas naujas žmogus. „Galiausiai vadovė iš viso pasakė, kad mane atleido, nes ant manęs supyko, nors aš pati nusprendžiau išeiti iš darbo“, - sakė mergina.
„Kodėl taip bjauriai elgiesi? Už tokius „bajerius“ tikrai negausi rekomendacijų“, „Sėkmės ateityje su tokiu charakteriu“, - tokiais žodžiais, Julijos teigimu, ji buvo išlydėta iš savo darbovietės.
Ir čia problemos nesibaigė. Dirbdama batų parduotuvėje kaip darbuotoja ji kaupė „virtualius eurus“, kuriuos galėjo išleisti čia apsipirkdama. „Man pasakė, kad aš jų negausiu, dėl to, kad negražiai išėjau“, - teigė mergina.
Ji pasakojo šia patirtimi besidalinti tam, kad ir kiti darbuotojai, ypač jauni žmonės, žinotų savo teises ir nebijotų už jas pakovoti.
„Būtinai išsistudijuokite savo teises esant bandomajam laikotarpiui ir ne tik. Visi trokštame teisybės ir pokyčių, tad imkime ir keiskime. Nelaukite, kol išeisite iš darbo, nes tada jūsų skundai bus nieko verti, kiti dar ten dirbantys žmonės bijos pasakyti kaip yra“, - įsitikinusi jauna mergina.
Skundų gauna daug
Tokiais atvejais, kai nuolat pažeidžiami saugų darbą bei darbo santykius reglamentuojančių teisės aktų reikalavimai ir šių problemų nepavyksta tiesiogiai išspręsti su darbdaviu, darbuotojai visuomet gali kreiptis į Darbo inspekciją.
„Deja, dėl darbdavių „užmaršumo“ vykdant atitinkamus reikalavimus skundų vis dar gauname. Pavyzdžiui, per šių metų pirmą pusmetį iš asmenų Valstybinė darbo inspekcija gavo kone 1000 skundų“, - teigė Valstybinės darbo inspekcijos Komunikacijos skyriaus vyriausioji specialistė Audronė Guigaitė.
Jos teigimu, dauguma darbuotjų į Darbo inspekciją kreipiasi dėl nelegalaus darbo, dirbamo nesudarius darbo sutarties, sutarties vykdymo, darbo laiko, jo apskaitos ir viršvalandžių, dėl poilsio laiko bei darbo užmokesčio.
