Šis kaltinimas turbūt teisingas tiktai iš dalies. Paviešintas planas rodo tai, ką dar per rinkimų kampaniją kalbėjo „valstiečių“ atstovas S.Jakeliūnas, dabar tapęs Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininku, todėl didelės staigmenos čia nėra, tik rinkimų pažadai jau tampa konkretesni.
Tiesa, dar neaišku, kaip galiausiai atrodys antrosios pakopos pensijų sistema, nes neabejotinai dėl jos Seime vyks nuožmios kovos. Bet „valstiečių“ pasirinkta pertvarkos kryptis savaip nuosekli ir atitinka jų deklaruojamus politinius tikslus.
Regis, „valstiečiai“ nori palengvinti „Sodros“ finansinę naštą antrosios pakopos pensijų fondų dalyvių ir valstybės biudžeto sąskaita.
Siūloma atsisakyti dabartinio modelio 2+2+2, kai į šiuos fondus 2 proc. kaupiančiojo asmens atlyginimo dydžio įmoką perveda „Sodra“, tiek pat prideda jis pats ir tada valstybė žmogų dar tarsi premijuoja 2 proc. šalies vidutinio darbo užmokesčio (VDU) priedu.
Rengiamasi kitąmet pradėti tolydžio vis mažinti įmoką iš „Sodros“ ir ją 2022 metais visai panaikinti, kartu padidinant fondo dalyvio asmeninį įnašą iki 4–6 proc. VDU, tada valstybė iš savo biudžeto jam dar pridėtų iki 4 proc. VDU priedą. Bet ši premija būtų mažinama, atsižvelgiant į asmens uždarbį, ir visai nemokama jo mėnesio pajamoms viršijus 5 VDU.
Vadinasi, „Sodra“ visai nefinansuotų antrosios pakopos pensijų fondų dalyvių, nors nuo 2020 m. pagal dabartinę tvarką jos įmoka turėjo išaugti iki 3,5 proc. algos dydžio. Priedas būtų mokamas iš valstybės biudžeto, bet našta jam neišaugtų lyginant su dabartinėmis išlaidomis, nes daugiau uždirbantiems tektų pridėti mažiau arba visai nereikėtų mokėti.
Akivaizdu, kad tai nenaudinga valstybės priedą gaunantiems antrosios pakopos pensijų fondų dalyviams – ypač daugiau uždirbantiems, nes jie privalės labiau prisidėti savo lėšomis, o iš „Sodrai“ pervedamų mokesčių jiems visai nieko nenubyrės.
Dabar tokiu būdu pinigus savo būsimai pensijai kaupia 426 tūkst. šalies gyventojų, bet pasikeitus įmokų tvarkai dalis žmonių turbūt grįš į „Sodros“ sistemą. Suprantama, antrosios pakopos pensijų fondai gerokai nukraujuos.
Bet tai atitinka „valstiečių“ socialinę politiką, nes panaikinus įmokas į antrosios pakopos pensijų fondus „Sodros“ biudžetas per metus sutaupytų apie 140 mln. eurų, o augant atlyginimams šis lėšų šaltinis dar pasipildytų, todėl atsirastų daugiau galimybių didinti pensijas dabartiniams senjorams. Jiems ši pertvarka, ko gero, naudinga.
Kitaip sakant, „valstiečiai“ gali pagrįstai skelbti, kad nori padėti skurdžiausiai gyvenantiems, kai vidutinė senatvės pensija šalyje siekia tik 274 eurus, o tūkstančiai pensininkų gyvena žemiau oficialios skurdo ribos.
Turbūt sunku ginčytis, kad vis augant kainoms pensijas reikėtų didinti, bet kyla klausimas, ar „valstiečiai“ renkasi tam geriausią būdą.
Juk net plika akimi matyti, kad šio tikslo siekiama būsimųjų pensininkų – antrosios pakopos pensijų fonduose lėšas kaupiančių asmenų – sąskaita. Taip galima ir supriešinti jaunesnę visuomenės kartą su vyresniais, iš darbo rinkos jau pasitraukusiais žmonėmis.
Demografinė padėtis šalyje, pirmiausia dėl nesiliaujančios didžiulės emigracijos, yra bloga, dirbančių žmonių ir pensininkų santykis vis prastėja ir gali ateiti laikai, kai išlaikomų asmenų bus daugiau nei darbo rinkos dalyvių.
Kyla pavojus, kad ateities pensininkų finansinė padėtis gali būti net sunkesnė nei dabartinių, jei jie patys nesugebės sutaupyti senatvei.
Antrosios pakopos pensijų fondai sudarė galimybę ir vidutines pajamas gaunantiems asmenims, prisidedant valstybei bei „Sodrai“, pamažu sukaupti didesnius savo būsimų pensijų priedus, bet dabar daugiau šios finansinės naštos ketinama perkelti ant jų pečių.
Ar tai neskatins jaunų žmonių emigruoti ten, kur lengviau sau garantuoti ir sotesnę senatvę?
Neigiamai visuomenei atsilieptų ir tai, kad antrosios pakopos pensijų fondų reforma žlugdytų jų dalyvių teisėtus lūkesčius.
Tai būtų jau trečioji šios sistemos pertvarka. Pirmiausia per 2008–2009 metų krizę įmokas į pensijų fondus neva laikinai smarkiai sumažino A.Kubiliaus vadovaujama Vyriausybė, 2013–2014 metais 2+2+2 sistemą įdiegė socialdemokratai, o dabar vėl viską perbraižo „valstiečiai“.
Negana to, antrosios pakopos pensijų fondai būtų gerokai susilpninti, o dalis jų turbūt net išnyktų pasitraukus daugumai dalyvių, nes pensijų priedus savo lėšomis žmonės ir dabar gali kaupti trečiosios pakopos sistemoje.
Pensijų fondai visame pasaulyje laikomi labai svarbiomis finansinėmis institucijomis, bet apie jų stabilumą Lietuvoje kol kas nėra nė kalbos. Ar tai nesumažins pasitikėjimo visa šalies finansine politika?
Atrodo, labai lengva supliekti „valstiečius“ už šiuos sumanymus, tiktai pirma tektų užmerkti akis į dabartinių pensininkų padėtį.
Kad ir kaip būtų, valdžiai reikia spręsti labai sudėtingą galvosūkį – kaip padėti vienam visuomenės sluoksniui nenuskriaudžiant kito, kitaip sakant, pasirūpinti, kad ir vilkas būtų sotus, ir avis liktų sveika.
