Lietuvos ir Lenkijos vaisių verslas – lyg susisiekiantys indai. Jeigu tik kaimynų soduose sunoksta menkesnis derlius, sumažėjusi pasiūla akimirksniu ima auginti supirkimo kainas Lietuvoje.
Šiais metais Lenkijoje obuoliai derėjo menkokai. Lietuviai irgi nelabai turi kuo pasigirti, išskyrus kainas.
Madas diktuoja lenkai
Pernai obuolių perteklių vertę į komposto duobes, šiemet smulkieji sodininkai neturi ko skinti. Gausiai užderėję praėjusiais metais, dabar sodai daug kur ilsisi, ypač Aukštaitijoje. O jei kai kurių veislių obelys ir subrandino vaisius, dauguma jų, šėliojant liūtims, supuvo.
Bet ne visur. „Pavydėjome aukštaičiams lietaus. Pas mus jo buvo gerokai mažiau, negu reikėjo.
Jaunus sodinukus netgi laistyti teko“, – užsiminė Pasvalio rajone esančios sodininkystės bendrovės „Aukštikalnių sodai“ direktorius Arvydas Paškevičius.
Pasak šio sodininko, egzistuoja „auksinis“ obuolių didmeninės kainos vidurys. Pernai šių vaisių supirkimo kaina už jį buvo 30 proc. žemesnė, šiemet – maždaug penktadaliu aukštesnė.
12 euro centų – tiek už obuolių kilogramą šiuo metu siūlo bendrovė „Vaiskona“.
„Esame didmenininkai, tad mūsų kaina kol kas yra tokia.
Pasiūla mažoka, tačiau svetur obuolių nesižvalgome. Spaudžiame sultis tiktai iš lietuviškų vaisių“, – patikino įmonės vadybininkė Justė Brazaitė.
Pasak A.Paškevičiaus, kainas diktuoja ne tik gamta. Europoje jas lemia lenkai. Jie per metus užaugina apie 5 mln. tonų obuolių ir jais aprūpina visas aplinkines valstybes. Tačiau šiemet kaimynams gamta pašykštėjo gerų orų. Skelbiama, kad Lenkijoje obuolių derlius sieks vos 3 mln. tonų.
„Labiausiai gamtos sąlygos šiemet buvo nepalankios tose vietovėse, kuriose auginami ne desertinių veislių vaismedžiai, bet tokių, kurių obuoliai skirti perdirbti. Taigi kaimynams trūksta žaliavos, ir palankesnių supirkimo kainų grandinė pajudėjo į mūsų pusę.
Nieko nepadarysi – Lietuvoje sodai tokie maži, kad neturi įtakos supirkimo kainoms.
Nes ir mūsų šalies perdirbėjai, pavyzdžiui, „Vaiskona“ ar „Anykščių vynas“, moka „lenkišką“ kainą arba vos didėlesnę“, – kalbėjo A.Paškevičius.
Sudarė skynėjų sąrašus
Dabar norinčiųjų skinti obuolius „Aukštikalnių soduose“ yra užsirašę apie 200 žmonių. Jie darbo imsis nuo pirmadienio – sodai vaisius sunokino maždaug dviem savaitėmis vėliau nei įprasta.
„Daugiametis mūsų derliaus vidurkis yra apie 3,5–4 tūkst. tonų obuolių. Bet šiemet tiek nebus, galbūt pritempsime iki 3 tūkst. tonų“, – užsiminė A.Paškevičius.
Maždaug 50–55 proc. derliaus parduodama perdirbėjams, kita dalis atitenka prekybai.
Aviečių gerokai mažiau
Pasak džiovintus šaltyje maisto produktus gaminančios bendrovės „Geld Baltic Supergarden“ vadovės Lauros Kaziukonienės, šįmet smarkiai pakilo ir uogų kainos, ypač mėlynių, nors jų įmonė nepritrūko.
„Tačiau ir braškių, ir vasarinių aviečių derlius buvo prastas, todėl kainos pakilo maždaug 20 proc. Jau yra signalų, kad ir rudeninių veislių aviečių bus nedaug, o ir sunokti jos vėluoja, vadinasi, pirkti teks brangiai“, – kalbėjo L.Kaziukonienė.
Supirktas uogas įmonė perdirba. Džiovinimo šalčiu paslaugą atlieka vokiečiai, o po to, parsigabenus atgal, iš jų gaminami milteliai bei granulės, kurie tiekiami konditerininkams bei kulinarams.
Dabar ūkininkų turgeliuose 250 gramų aviečių kaina sukasi apie 3 eurus. O didmeninė kilogramo kaina kitokia – anot L.Kaziukonienės, ji siekia maždaug 2,5 euro.
„Obuolius taip pat džioviname. Šiemet jų dar nepirkome.
Serbentų kainos kasmet yra žemos ir mažai kinta“, – dar pridūrė L.Kaziukonienė.
