„Kai kurios valstybės labai bijo, kad skaitmeninės valiutos taps pagrindine mokėjimo priemone ir išstums įprastines, todėl jaučiamas didelis nerimas ir net pasipriešinimas“, – kalbėjo Kaune apsilankęs Japonijoje įsikūrusios „The NEM.io Foundation“ prezidentas Lon Wongas.
Šios kompanijos leidžiama skaitmeninė valiuta XEM yra viena populiariausių. Šiemet ši įmonė tapo viena „Lietuvos ryto“ krepšinio klubo rėmėjų.
Finansų analitikai prieštaringai vertina skaitmenines valiutas, lygina su finansų piramidėmis ir perspėja apie galimus pavojus, tačiau jų populiarumas auga ir rinka visame pasaulyje plečiasi.
Tai nevyksta tik tose šalyse, kuriose toks mokėjimo būdas yra uždraustas arba griežtai ribojamas, – Kinijoje, Rusijoje, Baltarusijoje.
Žmonės nusivylė bankais
– Kodėl atsirado poreikis kurti virtualias valiutas? – „Lietuvos rytas“ paklausė Lon Wongo.
– Po 2009 metais pasaulį ištikusios visuotinės finansų krizės daugybė žmonių prarado pasitikėjimą bankais, piktinosi jų veiksmais. Tuomet ir atsirado bitkoinai, kurių kontroliuoti kokiais nors įstatymais ar atskiros šalies nutarimais nėra galimybių.
– Bet juk kuo mažiau kontrolės, tuo menkesnės garantijos, taip pat atveriamas kelias laisvai naudotis šiais ištekliais nusikalstamo pasaulio atstovams?
– Labai teisinga pastaba, tačiau terorizmas, kontrabanda arba prekyba narkotikais visada buvo finansuojama pavogtais pinigais – eurais, doleriais.
Jų naudojimo mastas nepalyginamai didesnis, nei tai būtų galima padaryti mokant bitkoinais.
Nereguliuojama erdvė turi ir pranašumų, ir trūkumų. Pranašumai – atsiveriančios naujos galimybės geriems darbams, tačiau tikimybė netekti pinigų taip pat išlieka.
Kita vertus, eurai taip pat gali būti pavogti. Jeigu palikčiau ant stalo piniginę, jos turbūt greitai nerasčiau.
Valdydami savo santaupas turime būti labai atsargūs, tačiau virtualioje erdvėje aš įžvelgiu net mažiau pavojų. Perspėjimai dėl virtualių valiutų dažniausiai būna susiję su kai kurių valstybių baime, kad tokios valiutos gali tapti pranašesnės už įprastines.
– Ar jaučiate stiprų spaudimą iš valdžios struktūrų?
– Kai kurios valstybės itin griežtai riboja skaitmeninių valiutų naudojimą. ES šalys taip pat smarkiai nerimauja, tačiau esami teisės aktai nesuteikia galių imtis kokių nors reguliavimo priemonių.
– Kriptovaliutų dabar yra nemažai. Kuo išsiskiria „The NEM.io Foundation“ technologija?
– Turime kelis ypatumus, kurie nėra įprasti naudojant skaitmenines valiutas. Vienas tokių – leidžiame bankams stebėti pinigų pervedimus.
Nustatyta griežta pinigų naudojimo tvarka, dirbame ir su tradicinėmis valiutomis. Šie dalykai turbūt lėmė „The NEM.io Foundation“ sėkmę.
Talkina banko kūrėjams
Lon Wongas kartu su europarlamentaru Antanu Guoga ir buvusiu Valstybinės mokesčių inspekcijos viršininku Modestu Kaseliausku tapo Lietuvos investuotojų kuriamo internetinio banko „Bankera“ patarėjais.
„Bankera“ savo veiklai planuoja pasitelkti vadinamąją „blockchain“ technologiją ir tapti visas tradicines paslaugas teikiančiu banku, o projekto vedliu tapo skaitmeninės valiutos keityklos „SpectroCoin“ įkūrėjas Vytautas Karalevičius.
Veiklai reikiamų lėšų „Bankera“ ketina pritraukti pasitelkusi pirminį skaitmeninės valiutos siūlymą (ICO), kurio metu investuotojai gali įsigyti „Bankera“ valiutos vienetų (BNK), kurių kiekvienas kainuoja 1 euro centą.
Regi valstybės proveržį
Rugsėjo ir spalio mėnesiais bus surengtas ICO, o BNK kaina priklausys nuo jo paklausos pirminio platinimo metu. Licenciją bankas tikisi gauti ne vėliau kaip 2019-aisiais.
„Bankera“ patarėjas A.Guoga neabejojo, kad šis projektas tikrai pavyks, nes dirba patyrę specialistai, o virtualių valiutų keitykla „SpectroCoin“ veikia jau ketverius metus ir gerai žinoma rinkoje, pelnė pasitikėjimą.
„Mūsų svajonė – Lietuvoje veikiantis bankas“, – kalbėjo europarlamentaras.
Pasak jo, toks bankas galėtų sukurti tūkstančius darbo vietų ir tapti tikru proveržiu visos valstybės mastu.
A.Guogos teigimu, nors visu pajėgumu „Bankera“ turėtų pradėti veikti po dvejų metų, licencijų kai kuriose šalyse galima tikėtis ir anksčiau.
Lig šiol bene geriausiai rinkos dalyviams buvo žinoma lietuvių įkurta mobiliųjų mokėjimų apdorojimo bendrovė „Monetha“, kurios pirminis ICO šių metų pradžioje truko vos 18 minučių, tačiau ir per tokį trumpą laiką pavyko gauti 36,6 mln. JAV dolerių (30,8 mln. eurų) investicijų. „Monetha“ naudoja „Etherium“ technologiją.
Spaudžia ir tradiciniai bankai, ir valdžia
Daugelio valstybių rinkos prižiūrėtojai šnairuoja į virtualias valiutas kaip ir bankų vadovai.
Antai JAV banko „JPMorgan“ vadovas Jamesas Dimonas griežtai sukritikavo bitkoinus, pavadino juos sukčiavimu.
„Negalima daryti verslo, kai valiuta imama iš oro. Tai geruoju nesibaigs. Kas nors tikrai žus, ir tik tuomet valdžia pripažins problemą. Bitkoinai gali kainuoti ir 20 tūkst. JAV dolerių. Kai tai įvyks, problema galiausiai pribręs. Tai sukčiavimas, ir aš asmeniškai esu priblokštas dėl to, kad niekas nemato realios padėties“, – aiškino J.Dimonas.
Savo ruožtu praėjusią savaitę dvi didžiausios Kinijoje prekybos bitkoinais biržos BTCC ir „OKCoin“ pranešė nutrauksiančios savo veiklą.
Kinijos valdžia nutarė uždaryti visas biržas po to, kai Kinijos centrinis bankas pripažino neteisėtomis ICO (pirminį kriptovaliutos siūlymą) operacijas ir nurodė jas uždrausti. (BNS)
