Švedai gali pasigirti vidutiniškai gaunantys 2,3 tūkst. eurų pensiją, lietuviai – vos 274 eurų. Prie šio skirtumo prisideda ne tik bendras šalių pragyvenimo lygio skirtumas.
„Plika akimi pensijų skirtumas yra akivaizdus – skiriasi dešimt kartų. Nuo Švedijos skiriamės tuo, kad švedai jau turi labai gerai veikiančią sistemą, kurioje pensija kaupiama iš įvairių šaltinių“, - pasakojo „SEB Gyvybės draudimas“ generalinė direktorė Sonata Gutauskaitė-Bubnelienė.
Dramatiškas skirtumas
70-75 proc. - tiek buvusių pajamų vidutiniškai pensijos forma „uždirba“ švedai. Lietuvių pensijos ir buvusių pajamų santykis siekia 40 proc. ir nuolat mažėja – 2060 metais jis sieks vos 25 proc.
„Tai parodo tą realų vaizdą, kokią dalį buvusių pajamų dabar sudaro mano pensija“, - sakė S.Gutauskaitė-Bubnelienė.
Lietuvoje pensija sudedama iš „Sodros“ įmokų, antros pakopos įmokų ir trečios pakopos. „Gera žinia, kad net 80 proc. žmonių dalį savo sumokėtų mokesčių persiveda į privačius pensijų fondus ir tokiu būdu kaupia pensijai“, - kalbėjo S.Gutauskienė-Bubnelienė.
Ne tokia gera žinia – savarankiškai, trečiojoje pakopoje, pensijai vis dar kaupia nedaug lietuvių – 354 tūkst.
Ką daro Švedija?
„Švedija turi stabilią pensijų sistemą, kuri prisitaiko prie besikeičiančių sąlygų ir čia kaupiama labai aktyviai“, - pagrindines tokio skirtumo priežastis įvardijo „SEB“ banko atstovė.
Švedijoje veikiančios įmonės „SEB Life&Pension“ taupymo ir investavimo paslaugų vadovas Henrikas Dahlgrenas įsitikinęs, kad Švedijos sėkmė – ilgalaikio darbo pasėkmė.
„Turime stabilią sistemąm kurioje aktyviai dalyvauja tiek darbdaviai, tiek darbuotojai, tiek valstybė“, - sakė jis.
Paskutinė pensijų reforma Švedijoje buvo įvykdyta 2000 metais. To buvo imtasi, kai Švedijoje sparčiai padaugėjo žmonų, turinčių išeiti į pensiją.
„Tai buvo viena svarbiausių diskusijų parlamente, kurioje buvo priimtas sprendimas pensijų sistemai“, - prisiminė H.Dahlgrenas.
Jo teigimu, Švedijoje pensijų sistema nėra dažnai keičiama. Lietuvoje nuo 2004 metų, kai buvo patvirtinta dabartinė sistema, su pensijų fondais susiję teisės aktai buvo keisti 24 kartus.
Kaupia ir darbdaviai
H.Dahlgrenas teigė, kad pensijų sistema Švedijoje daug nesiskiria nuo Lietuvos. Ją sudaro kelios pakopos – valstybės mokama bazinė pensija, papildomi 2,5proc. mokami į pensijų fondus, darbdavių kaupiama pensija ir savarankiškas kaupimas.
„Švedijoje labai svarbi pensijų sistemos dalis – darbdavių įmokos. Tam tikra prasme tai yra tarsi atidėtos algos“, - pasakojo H.Dahlgrenas. Ši dalis nėra privaloma, bet 90 proc. dirbančiųjų Švedijoje gauna darbdavių sukauptą pensijų dalį. Lietuvoje tokių įmonių – 10 proc.
Tiesa, S.Gutauskaitės-Bubnelienės teigimu, tendencija rodo, kad ir Lietuvoje vis daugiau darbdavių pradeda kaupti darbuotojams. Šiemet darbuotojo pensijai kaupti darbdaviai vidutiniškai skiria 68 eurus.
„Yra ir tokių darbdavių, kurie skiria net 8 proc. nuo atlyginimo. Jei ankščiau tai darydavo pagrinde užsienio įmonės Lietuvoje, dabar į tą programą įsijungia ir lietuviškos įmonės“, - sakė S.Gutauskaitė-Bubnelienė.
Jos teigimu, darbdaviai kaip vieną didžiausių iššūkių įvardina darbuotojų kaitą, o 80 proc. dirbančiųjų būtų ištikimesni, jei darbdaviai padėtų kaupti pensijai. „Turime tikrai gerą situaciją, kuri gali būti abipusiai naudingi“, - kalbėjo „SEB“ banko atstovė.
Kitas Švedijos skirtumas nuo Lietuvos – savarankiškai švedai kaupia žymiai daugiau nei Lietuviai. „Pas mus siekiama, kad pensija sudarytų 80 proc. buvusių pajamų. Žmonės žino, kad valstybė to negali užtikrinti, dėl to kaupia patys“, - kalbėjo Švedijos atstovas.
„Mes iš principo turime gerą pensijų sistemą, ženkliai nesiskiriančią nuo Švedijos. Ko mums trūksta – dialogo, kad galėtume nuspręsti, kokia sistema yra geriausia, ir padaryti ją ilgalaike“, - sakė D.Gutaskaitė-Bubnelienė.
Jos teigimu, lietuviai turi galimybė džiaugtis švediškomis pensijomis: „Svarbu kaupti solidariai ir nesiblaškyti“.
„Tam kad lietuviškos pensijos pasiektų 70 proc. buvusių pajamų tereikia papildomo darbdavių ir dirbančiųjų įsitraukimo“, - sakė SEB banko atstovė.
