Kartu su ekonomistu Roku Grajausku, didžiausio Lietuvoje labdaros ir paramos fondo „Maisto bankas“ vadove Deimante Žebrauskaite bei prekybininkų atstovais bandome išsiaiškinti, ar įmanoma šiems žmonėms padėti ir kokios yra gyventojų finansinės galimybės tą daryti?
Skurstančiųjų daug, bet ir galinčių juos paremti – nemažai
„Daug skurstančiųjų Lietuvoje yra dėl dviejų pagrindinių priežasčių – šalyje sukuriama per mažai pridėtinės vertės ir ji netolygiai paskirstoma. Šalies ekonomika vis dar yra orientuota į santykinai žemos pridėtinės vertės kūrimą, o pensijos ir kita socialinė parama prasčiau gyvenantiems, vertinant pagal šalies išsivystymo lygį, yra neadekvačiai maža“, – sako „Danske Bank“ vyriausiasis Baltijos šalių ekonomistas Rokas Grajauskas.
Tai, kad didelė dalis šalies gyventojų susiduria su finansiniais sunkumais, o apie gardesnį duonos kąsnį gali tik pasvajoti, neabejotinai išryškina ir veiksmingos labdaros sistemos poreikį. Tik ar yra galinčių prie paramos prisidėti?
Anot R. Grajausko, nors skurstančiųjų Lietuvoje daug, tačiau jau yra ir pakankamai nemažai dideles pajamas gaunančių lietuvių, kurių finansinės galimybės leidžia padėti kitiems ir paaukoti labdarai. Ekonomistas skaičiuoja, kad maždaug 20-30 proc. žmonių šalyje uždirba užtektinai, jog kiekvieno apsipirkimo metu galėtų bent keletą eurų skirti labdaros organizacijoms.
Labdaros organizacijoms trūksta resursų
Tuo, kad skurstantys Lietuvos gyventojai bent jau turėtų, ką pavalgyti, rūpinasi ne viena šalyje veikianti socialinė ir labdaros organizacija. Vis tik daugelio jų galimybės yra ribotos. Net ir didžiausia Lietuvoje labdaros organizacija ir pagrindinis paramos maisto produktais perskirstytojas šalyje – „Maisto bankas“ – neturi galimybių pasiekti visų skurstančių gyventojų. Nors pernai iš prekybos centrų, žemės ūkio bendrovių, gamintojų ir gyventojų „Maisto bankas“ surinko apie 5,3 tūkst. tonų maisto ir juo parėmė daugiau nei 200 tūkst. skurstančiųjų, tačiau tai tik mažiau nei trečdalis visų gyventojų, kuriems tokia parama yra reikalinga.
„Įsivaizduokite, kaip bejėgiškai jaučiasi visa „Maisto banko“ komanda, atiduodami savo laiką ir jėgas bei matydami, kiek maisto galėtų aukoti prekybininkai ir gyventojai. Deja, dalį savo ir aukojančiųjų gerumo mes turime nukelti į ateitį. Tuo metu daugybėje gyvenviečių visoje šalyje žmonės bando išgyventi, o surinktų produktų nuvežti ten negalime, nes paprasčiausiai neturime pakankamai automobilių ir specialios įrangos. Turime situaciją, kai maisto nepasiturintiems yra, tačiau žmonių jis nepasiekia“, – sako „Maisto banko“ direktorė Deimantė Žebrauskaitė.
Suteikia galimybę aukoti paprasčiau
Anot jos, visuomenė tikrai nėra abejinga skurstantiesiems ir noriai prisideda prie paramos maistu, tačiau įmonės ir pavieniai asmenys ne visuomet žino apie galimybes prie labdaringos veiklos prisidėti kitokiu būdu – savanoriaujant ar piniginėmis lėšomis.
Būtent dėl to kartu su prekybos tinklu IKI buvo sumanyta socialinė akcija, kurios metu gyventojai paaukoti „Maisto bankui“ gali labai paprastu būdu – tiesiog pirkdami tam tikrus maisto produktus, nuo kurių kainos vienas euras skiriamas didžiausios Lietuvoje labdaros organizacijos infrastruktūros ir transporto pajėgumų didinimui. Savomis lėšomis prie šio tikslo prisideda ir IKI.
„Tai, kad visi Lietuvos gyventojai nenori ar negali aukoti yra mitas. Iš tiesų daugelis žmonių tikrai yra neabejingi kitų bėdoms ir, bent jau teoriškai, yra nusiteikę aukoti labdarai. Vis tik savarankiškai imtis realių veiksmų dažnam pritrūksta ryžto. Daugeliu atveju mums visiems reikia tam tikro priminimo ar paraginimo, kad iš tiesų padarytume gerą darbą. Be to, taip pat svarbu, kad gyventojai turėtų sąlygas prie paramos prisidėti be didelio vargo“, – sako prekybos tinklo IKI viešųjų ryšių vadovė Berta Čaikauskaitė.
Galintys prie paramos prisideda noriai
Anot prekybos tinklo atstovės, paprasčiausia tai daryti daugeliui gyventojų įsigyjant produktus, nuo kurių kainos dalis lėšų keliautų labdaros organizacijai. Tai patvirtina ir socialinės akcijos „Gera kaina – geras darbas“ rezultatai. Per dvi savaites nuo socialinės akcijos pradžios gyventojai IKI parduotuvėse pirkdami specialiu ženklu pažymėtus produktus „Maisto bankui“ suaukojo jau daugiau nei 52 tūkst. eurų.
„Ilgą laiką gera kaina lietuviams siejosi su pigiau parduodamais produktais, tačiau gera kaina gali būti ir tokia, kurią sumokėjus padaromas geras darbas. Būtent tokį požiūrį norime paskatinti ir prisidėti prie paramos kultūros šalyje ugdymo“, – pabrėžia B. Čaikauskaitė.
Prekybos tinklo ir „Maisto banko“ paskelbta akcija tęsis iki lapkričio vidurio. Ar per tą laiką lietuvių požiūris į gerą kainą ir aukojimą labdarai pasikeis, prognozuoti kol kas sunku, tačiau pirmieji ženklai rodo, kad tai yra realu, o brandesnė paramos kultūra gali sėkmingai įsitvirtinti ir Lietuvoje.
