Į interviu su maltiečiu draugu Kensynu Ch. atskubėjusi jau kurį laiką saulėtoje Maltoje gyvenanti Justina K. pasakojo, koks iš tiesų gyvenimas saulėtoje Maltoje ir ko gali tikėtis apsigyventi amžinų atostogų rojuje nusprendę lietuviai.
– Justina, kokie keliai tave atvedė į Maltą?
– Studijų metų dalyvavau studentų mainų programoje „Erasmus“ ir pusę metų mokiausi Portugalijoje, bet kai trečiame studijų kurse turėjau galimybę dar kartą išvykti stažuotis į užsienį, nebenorėjau vykti į Portugaliją. Žinoma, man patinka kraštai, kur šiltas klimatas, tad, išklausiusi draugų rekomendacijų, ėmiau domėtis galimybėmis vykti į Maltą. Viskas vyko labai greitai, nes juk trečiajame kurse pradedama rimtai galvoti apie baigiamąjį darbą, tad man buvo duotos dvi savaitės susirasti praktikos vietą. Man tai padaryti pavyko, bet panirus į visą reikiamų dokumentų tvarkymą taip ir nespėjau pasidomėti, kokia iš tiesų ta Malta.
– Koks buvo pirmasis įspūdis nuvykus į salą?
– Lėktuvui nusileidus, buvau sutrikusi: vieta, šiek tiek net primenanti dykumą. Pirmas įspūdis buvo slogus, bet vėliau, kai apsilankiau viename gražiausių salos paplūdimių, mano nuomonė pasikeitė.
Apskritai kalbant, Malta nenusivyliau, nes klimatas puikus, žmonės labai malonūs, o ir tai, kad viena pagrindinių kalbų yra anglų, daro studijas ir darbo paieškas paprastesnes. Vos įsikūrusi turėjau šiek tiek laisvo laiko, tad aktyviai keliavau po salą. Po atliktos praktikos dar mėnesiui likau saloje, vėliau vykau į Lietuvą, kur baigiau studijas ir, prabėgus vos kelioms dienoms po diplomo gavimo, jau turėjau bilietą į Maltą.
– Ar sunku buvo susirasti darbą saloje?
– Turėjau keletą rekomendacijų, bet pati rinkausi iš įvairiausių pasiūlymų, tad įsidarbinti pavyko maždaug per mėnesį.
– Kaip apibūdintumėte maltiečių nacionalinį charakterį?
Justina: Maltiečiai draugiški ir šilti žmonės, bet, žinoma, esama tam tikrų mentaliteto ypatybių, tokių kaip truputį kitoks požiūris į laiką ir punktualumą, nei įprasta mums. Maltiečiai kur kas labiau atsipalaidavę nei lietuviai. Jauni maltiečiai neskuba kraustytis iš tėvų namų, kas tikrai nebūdinga lietuviams, kurie kuo greičiau stengiasi tapti savarankiškesni.
Kensynas: Negaliu lyginti, nes nesu buvęs Lietuvoje, bet būtinai tai padarysiu. Juk net jei ir vykčiau į Lietuvą atostogų, tai vargu ar iš tuo metu sutiktų žmonių galėčiau spręsti apie visų lietuvių charakterį. Negalima spręsti apie šalį iš 50-ties jos gyventojų, sutiktų vos per savaitę. Bet iš tiesų vienas skirtumas akivaizdus – mes labiau atsipalaidavę ir leidžiame sau gyventi diena po dienos, nekuriame gyvenimo planų trisdešimčiai metų į priekį. Juk iš tiesų net nežinome, kas gali nutikti. Tie lietuviai, kuriuos man pavyko sutikti, labai susikoncentravę ties savo ateities planais.
– Kartais lietuviai apibūdinami kaip gana šalti, uždari žmonės, ar sutiktumėte su šiuo teiginiu?
Kensynas: Taip, lietuviai mėgsta laikytis atstumo. Aš mėgstu bendrauti, kalbėtis su žmonėmis ir kartais pastebiu, kaip lietuviai stengiasi pasiųsti signalą, kad tam tikros ribos peržengti nevalia ir „tu nieko apie mane nežinai, tad lik, kur esi“. Kartais, kai matau bendraujant kelis lietuvius, jie tarpusavyje tai daro labai aktyviai, o kitatautis tokiu atveju lieka nuošalyje.
Maltiečiai yra pratę prie nuolat į šalį atvykstančų užsieniečių: net dabar apsidairęs šioje kavinėje, vargu ar atrasčiau penkis maltiečius, juk daugiausia čia užsieniečiai.
Kai kurių salos regionų gyventojai kalba išskirtinai angliškai ir tai labai stebina kitus maltiečius. Apie tai daug kalbama ir veišojoje erdvėje, šis klausimas keliamas televizijos laidose. Sunku patikėti, bet mokyklose vyksta maltiečių kalbos pamokos anglų kalba.
Justina: Nesakyčiau, kad lietuviai netolerantiški kitakalbiams. Esu atsidūrusi tokiose situacijose, kuomet į klausimą, ar kalbu maltietiškai, man atsakius neigiamai, pasakoma „na, tai gal kitais metais jau kalbėsi, tada ir pabendrausime“.
– Ar tiesa, kad šiuo metu Maltos ekonomika išgyvena didelį pakilimą?
Kensynas: Šiuo metu Maltoje mes išgyvename ekonomikos bumą. Taip yra dėl to, kad buvusi vyriausybė padarė teisingus sprendimus ir subūrė Maltoje internetinių lažybų verslo ir kituose finansų sektoriuose dirbančias kompanijas, pasiūlydama joms gerą mokestinę sistemą. Šiems verslams įsikūrus Maltoje tai turėjo didelį poveikį ir kitiems sektoriams. Į šalį dirbti šiose korporacijose atvyko daug užsieniečių iš Vokietijos, Švedijos, Suomijos.
Dabartinė vyriausybė dirba tikslingai, kad šalyje veiktų laisvos rinkos ekonomika, kas daro didelę teigiamą įtaką, bet kartu turi ir tam tikrų negatyvių aspektų. Pavyzdžiui, kai kompanijos pradėjo kviestis čia savo įmonių darbuotojus iš Skandinavijos ir Vakarų Europos nekilnojamojo turto pardavimo ir nuomos kainos ūgtelėjo. Į tai greitai sureagavo statybų sektorius.
Akivaizdu, kad į šalį atvykstantys ir finansų sektoriuje dirbantys užsieniečiai gauna aukštus atlyginimus. Net ir jaunesnysis specialistas, dirbantis interneto lažybų sektoriuje, uždirba apie 20 tūkst. eurų per metus. Gaunant tokį atlyginimą galima nuomotis butą už 600-700 eurų su vaizdu į jūrą. Tuo tarpu jauni maltiečiai,dabartinė trisdešimtmečių karta, suvokia, kad jiems įsigyti nuosavybę yra sunkiai įgyvendinama misija, nes kainos siaubingai aukštos.
Maltoje nėra sudėtinga susirasti darbą, ypač jei esate kvalifikuotas specialistas, kalbate užsienio kalbomis, bet įsikurti ilgesniam laikui, apsirūpint savu būstu – ne taip paprasta.
– Vakarų Europos šalyse vis dažniau užsimenama, kad tuoj kils ir per visą Europą risis dar vieną ekonominės krizės banga, ar maltiečiai dėl to nerimauja?
Kensynas: Taip, tokio nerimo tikrai esama, juk gyvename tam tikra prasme globalios ekonomikos sąlygomis. Mūsų dabartinio parlamento opozicija nuolat kartoja, kad privalome nuolat laikyti akis atmerktas ir sekti situaciją bei permąstyti užsienio kompanijų mokamų mokesčių politiką.
Dažnai viešai sakoma ir kita: šiuo metu išgyvename gerus laikus, tad jais pasidžiaukime, o tam, kas turi nutikti, tiesiog turime leisti nutikti. Aš su tuo nesutinku, nes taip pūsime vartojimo burbulą ir vieną dieną jis sprogs.
– Ar tiesa, kad šiuo metu nemažai jaunų lietuvių šeimų kraustosi gyventi į Maltą?
Justina: Taip, bet dažniausiai tai jau emigracijos patirties turintys žmonės, kurie atvyksta iš Anglijos, Airijos ir kitų valstybių, kur gyveno anksčiau. Matyt, ieškoma šalių, kurios gali pasigirti geru klimatu, žmonės ieško patrauklių darbo perspektyvų. Be to, jei tai užsienyje jau gyvenantys žmonės, tad veikiausiai jie kalba anglų ar kita užsienio kalba, kas Maltoje yra būtinybė,
Iš tiesų Malta yra nauja emigracijos kryptis ne tik lietuviams. Kai pirmą kartą vykau į Maltą, net nebuvo tiesioginio skrydžio, o dabar jų pasirinkimas kur kas didesnis. Net ir dabar, kai keliauju namo, pastebiu, kad daug lietuvių keliauja iš arba į Maltą, tačiau didžioji dalis nuolat ten gyvenantys tautiečiai.
Situacija Lietuvoje, kalbant apie įsidarbinimo galimybes ar atlyginimus, jaunų, universitetus baigusių žmonių nedžiugina, o čia neprivalai būti genijumi, užtenka būti komunikabiliam ir mokėti kalbą ir tikrai pavyks susirasti darbą.
