Gana familiariai kalbindami savo pašnekovus „investicijų ekspertai“ siūlo tuojau pat nepadėjus telefono ragelio paaiškinti visas šio reikalo subtilybes ir net pademonstruoti, kaip tai veikia investavimo platformoje internete. Jei skambučių sulaukę pašnekovai sutrikdavo ir paaiškindavo nieko neišmanantys apie investavimą, jiems būdavo atsakoma, kad šie ir neturi išmanyti, mat viskas, ko reikia, tai pasitikėti ekspertais.
Įdomi detalė, paprašius pateikti kontaktinį kompanijos telefono numerį ar išsamiau paaiškinti, iš kur gautas žmogaus, kuriems skambinama numeris, „investavimo ekspertai“ to padaryti negalėdavo ir tik atsakydavo : „Jis įtrauktas į mūsų duomenų bazę, tad štai ir skambiname“. Vieno iš pokalbių metu, po tokio klausimo, kitame laido gale pasigirdo itin įžūlus atsakymas: „Juk pats jo negalėjau sugalvoti, tiesa? Marketingo skyrius parūpino“.
Skambučių lavina
Vilnietė Rūta (redakcijai tikrasis moters vardas ir pavardė yra žinomi – aut. past.) – viena iš tų, kuriems paskambino mįslingi ponai, šnekantys rusiškai. Moteris skambučių sulaukė darbo telefonu – vieno prieš pusantros savaitės, o dar trijų – prieš kelias dienas.
„Pirmą kartą su pasiūlymu gerai užsidirbti paskambino moteris. Tiesiog pasakiau, kad negaliu kalbėti darbo metu, atsisveikinau ir padėjau ragelį, net nesidomėdama, ką jie ten siūlo. Ne vakar gimusi aš, kad patikėčiau tokiais dalykais“, – pasakojo Rūta.
Tačiau praėjus pusantros savaitės vėl suskambo darbo telefonas. Pakėlus ragelį pirmiausia pasigirdo muzikėlė, o po jos – vyriškas balsas, kuris rusiškai greitakalbe žėrė siūlymus investuoti UFX platformoje.
„Vyras prisistatė Artiomu, sakė skambinantis iš Limasolio Kipre. Kalbėjo greitai, įsiterpti į jo nugludintą pasakojimą buvo nelengva, bet pamėginau. Į klausimą apie tai, į kokias konkrečiai įmones, galėčiau investuoti, Artiomas reagavo keistai – pasakė, kad jam akivaizdu, jog aš nelabai išmanau finansavimo galimybes, biržų reikalus.
Kai pasakiau, kad jis nelabai išmano bendravimo su potencialiu klientu subtilybes ir ką tik galimai mane įžeidė, akimirką sutriko, bet išsyk neva pripažino klaidą ir bėrė žodžius toliau. Toks nepailstantis robotas.
Tiesa, tenka pripažinti, kad Artiomas – ne iš kelmo spirtas, griebėsi dar vieno manevro. Pasakęs, kad mano gražus balsas, o tai esą rodo, kad ir aš pati esu graži, puolė tikinti, kad jo svajonė suteikti galimybę man užsidirbti, kad turėčiau pinigų lankyti SPA centrus. Juokiausi balsu, bet jam nė motais, barškėjo toliau apie nerealias uždarbio galimybes“, – pasakojo Rūta.
Siūlė pirkti bitkoinus
Artiomas, remiamas prie sienos, į ką konkrečiai reikėtų investuoti, pasiūlė pirkti virtualią valiutą – bitkoinus. „Mūsų pokalbis užtruko keliolika minučių. Nors buvau tikra, kad tokiu pasiūlymu niekada nesusigundyčiau, buvo smalsu patikrinti gebėjimo pliaukšti nesustojant iš esmės apie nieką ribas.
Artiomas man papasakojo netgi apie kažkokią Jekateriną, kuri esą uždirbo iš investavimo nemenką sumą, bet buvo nelaiminga, mat suprato, kad jei būtų investavusi daugiau, būtų ir uždirbusi daugiau. Vienu žodžiu, Artiomas mane įveikė – paprašiau daugiau neskambinti, atsisveikinau ir padėjau ragelį“, – pasakojo moteris.
Tačiau kitą dieną vėl suskambo telefonas. Skambino moteris, prisistatė Galina. Tas pokalbis neužtruko. Rūta pasakė, kad jų siūlomos investavimo galimybės jos nedomina ir padėjo ragelį.
„Praėjus valandai ar dviem, pakėlusi ragelį, vėl išgirdau muzikėlę. Skambino Aleksandras. Paprašiau mane įrašyti į sąrašą žmonių, kuriems jie neskambintų. Kelias dienas – tyla“, – kaip baigėsi kantrybės ribas išbandžiusi istorija, pasakojo Rūta.
Į naujienų portalo lrytas.lt klausimus apie situaciją atsakė Lietuvos banko Priežiūros tarnybos atstovė Irena Valiušaitienė:
– Ar sulaukta gyventojų skundų dėl šių skambučių? Ar LB turi kokios nors informacijos apie „YFX“?
– Lietuvos banko duomenimis su interneto svetainėje yfxcapital.com siūlomomis ir galimai teikiamomis paslaugomis gali būti susijusios Maršalo Respublikos salų kompanijos „YFX Capital“, „T.W capital LTD“ ir „Trust Company Complex“. Kol kas nusiskundimų dėl šių kompanijų veiklos ar padarytos žalos Lietuvos bankas nėra gavęs.
yfxcapital.com interneto svetainėje siūloma prekiauti įvairiais produktais (finansiniais susitarimais dėl skirtumų, akcijomis, išankstiniais susitarimais dėl tauriųjų metalų kainų skirtumų ir pan.), kurie teisės aktų nustatyta tvarka laikytini finansinėmis priemonėmis, todėl tokius produktus gali siūlyti tik reikiamą licenciją turintys subjektai.
Lietuvos bankas kompanijoms „YFX Capital“, „T.W capital LTD“ ir „Trust Company Complex“ nėra išdavęs licencijų, suteikiančių teisę teikti investicines paslaugas. Be to, Lietuvos bankas nėra gavęs kitų Europos Sąjungos (ES) ar Europos ekonominės erdvės (EEE) šalių priežiūros institucijų pranešimų apie šių bendrovių ketinimus teikti investicines paslaugas Lietuvoje, todėl jų veikla čia – neteisėta.
Primename, kad nuolat ir profesionaliai teikti investicines paslaugas Lietuvoje gali tik 1) finansų maklerio įmonės, turinčios Lietuvos banko ar kitos priežiūros institucijos išduotą finansų maklerio įmonės licenciją, 2) Lietuvoje ar kitoje ES ar EEE valstybėje licencijuotos kredito įstaigos, jeigu kredito įstaigos licencija suteikia teisę teikti investicines paslaugas, ir 3) finansų patarėjų įmonės, turinčios priežiūros institucijos išduotą finansų patarėjo įmonės licenciją. Kitoje ES ar EEE valstybėje įsteigta finansų maklerio įmonė gali pradėti veiklą mūsų šalyje tik po to, kai Lietuvos bankas gauna atitinkamus pranešimus iš jų priežiūros institucijų.
– Ar yra atvejų, kuomet žmonės nukentėjo?
– Kalbant konkrečiai apie šią bendrovę, Lietuvos bankas negavo nusiskundimų, kad investuotojai būtų nukentėję jos veiksmų, tačiau pastaruoju metu daugėja atvejų, kai investuotojai praranda lėšas patikėdami jas sukčiams arba investuodami į itin sudėtingus ir rizikingus, neprofesionaliam investuotojui neskirtus ir netinkamus produktus, kuriuos, beje, siūlė ir legalios įmonės.
– Ką patartumėte tokių skambučių sulaukusiems gyventojams?
– Pirmiausiai, būkite atsargūs ir nesusigundykite siūlomais aukso kalnais bei patraukliomis vilionėmis („labai lankstūs produktai ir didelis jų pasirinkimas“, „minimalios rizikos ir garantuoti pelnai“, „nedidelės pradinės įmokos ir galimybė prekiauti pasinaudojant dideliu svertu“, „prekybai pradėti siūlomi negrąžintinai suteikiami premijiniai pinigai (angl.: bonus)“, „itin lanksčios ir išskirtinės prekybos sąlygos“ bei „maži ar išvis netaikomi paslaugų teikimo mokesčiai“, „asmeninio konsultanto (brokerio) priskyrimas“ ir pan.). Sulaukus netikėto skambučio su „itin patraukliais investavimo pasiūlymais“ visų pirma neskubėkite priimti sprendimo. Jeigu neplanavote investuoti ir pasiūlymas iš esmės nedomina, geriausia neklausyti įkalbinėjimų ir iš karto dėti telefono ragelį bei užblokuoti skambinančiojo numerį. Jeigu pasiūlymas sudomino ir turite galimybių investuoti, tam, kad išvengtumėte sukčių pinklių, pirmiausiai išsiaiškinkite, ar skambinantysis turi teisę siūlyti tokias paslaugas, ar suprantate siūlomus produktus ir galimas rizikas.
Lietuvos bankas yra ne kartą įspėjęs:
Investicinių paslaugų rinkoje neretai paslaugas siūlo sukčiai arba įmonės, neturinčios teisės vykdyti šios veiklos. Reikėtų nepamiršti, kad imituodami teikiamas paslaugas šie „brokeriai“ siekia įvairiais būdais ir priemonėmis pasisavinti investuotojų lėšas.
Išvestiniai finansiniai produktai yra rizikingi ir sudėtingi, dažnai jie siūlomi pasitelkiant agresyvias rinkodaros priemones. Dėl to yra didelė rizika prarasti investuotas lėšas, net ir tuo atveju, kai šį produktą siūlo licencijuota bendrovė ar brokeris.
Būtina įvertinti pavojus, susijusius su prekyba finansinėmis priemonėmis internetinėje erdvėje (galimybė automatiniu būdu įvykdyti klientų sandorius ir atsiskaitymus, nurašyti pinigus iš sąskaitos ar kredito kortelės be investuotojo sutikimo, saugumo spragos ir pan.), taip pat riziką, kuri gali būti susijusi su nusikalstama veikla (pavyzdžiui, su veidrodinėmis internetinėmis svetainėmis, sukurtomis kopijuojant realiai veikiančių licencijuotų subjektų svetaines, ar kitaip suklastotomis internetinėmis svetainėmis, skirtomis nusikalstamu būdu pasisavinti investuotojų lėšas, ir pan.).
