Pajamų nelygybė Lietuvoje – vis dar viena didžiausių Europos Sąjungoje (ES). Ji skaldo visuomenę, kelią įtampą tarp miestų ir regionų, kelia grėsmę tvariam ūkio augimui ir žmonių gerovei.
Šalies ekspertai teigė, kad pajamų nelygybė vienareikšmiškai yra viena didžiausių mūsų šalies ekonomikos ydų ir pateikė savo priemones, kuriomis, jų nuomone, būtų galima išspręsti šią problemą.
Skursta kas penktas Lietuvos gyventojas
Eurostato duomenimis, pajamų nelygybė Lietuvoje yra viena didžiausių visoje ES. Mūsų šalyje 2012 m. 20-ies proc. daugiausiai uždirbančių ir 20-ies proc. mažiausiai uždirbančių gyventojų pajamos skyrėsi net penkis kartus.
2016-aisiais šis rodiklis jau viršijo septynis kartus, kai ES vidurkis – penki kartai. Skursta vis dar kas penktas Lietuvos žmogus.
Didelė dalis skurstančiųjų – tvarkingi, dirbantys už žemą – minimalų ar net mažesnį – atlygį, šeimas išlaikyti mėginantys žmonės, taip pat bedarbiai ir pensininkai.
Pasiūlė sprendimų
Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas teigė, kad geriausias sprendimas kovojant su pajamų nelygybe būtų ekonominės gerovės perskirstymas.
Anot jo, pagal biudžeto ir BVP santykį Lietuva pernai buvo ES valstybių sąrašo pabaigoje: pagal surenkamas pajamas – trečia nuo galo, pagal išlaidas – priešpaskutinė, tačiau kaip vieną iš to priežasčių įvardija veikimą šešėlyje.
„Pajamų nelygybę būtina ir galima mažinti nedelsiant. Kad tai įmanoma, įrodo Šiaurės šalių pavyzdžiai. Pirmiausia reikia imtis realių mokesčių, pensijų ir švietimo sistemų pokyčių. Lietuvos bankas yra pasirengęs prie pokyčių prisidėti ekspertinėmis žiniomis“, – sakė V.Vasiliauskas.
Jo teigimu, kad mažėtų paskatos šešėliui ir didėtų pajamų surinkimas mokesčių srityje būtina platesnės aprėpties reforma. Ją numatant reikėtų susitelkti į, pirma, darbo jėgos apmokestinimo peržiūrą, antra, pajamų mokesčio tarifų įvairovės mažinimą ir, trečia, – į naujų pajamų šaltinių paiešką. Galėtų būti svarstomas platesnės turto mokesčio bazės įteisinimas.
Siūlo didinti mažai uždirbančiųjų pajamas
Finansų ministras Vilius Šapoka teigė, kad pajamų nelygybė tampa stabdžiu ekonomikos augimui.
„Tai yra tik Lietuvos fenomenas, nes vos 1 proc. turtingųjų turi sukaupę virš 50 proc. viso pasaulio turto. Ar lygiava yra išimtis tokiu atveju? Kiekvienas iš mūsų jaučiame, kad lygiava yra priešinga žmogaus prigimčiai. Tyrimai rodo, kad kuomet lygybė yra sąžininga – žmonės tai vertina teigiamai“, – sakė V.Šapoka.
Jo teigimu, smarkiai dirbantys žmonės negali išlipti iš skurdo, o dar didesnė problema, kad dalis tų, kurie sukaupia turtus, tai daro nesąžiningai dėl mokesčių vengimo, vogimo ir korupcijos.
„Vyriausybė sako, kad reikia spręsti skurdo klausimą, didinti mažai uždirbančiųjų pajamas, kad jie išbristų iš skurdo. Reikia sukurti saugumą, kurie netenka darbo ar jiems laikinai nepasiseka. Arba tiems, kurie yra pensijoje arba serga. Kitas dalykas, negalime toliau toleruoti bet kokios korupcijos. Turi būti nulinė tolerancija tam“, – apie pajamų nelygybę kalbėjo ministras.
Nepamirš ir gaunančių vidutines pajamas
„Kalbant apie progresinius mokesčius – mūsų dabartinė sistema jau yra progresyvi. Kalbėti apie progresinius mokesčius – taip pat viena iš priemonių didinti progresyvumą, bet reikia gerai įsivertinti – tai atneš daugiau naudos ar žalos. Šalys, kurios turi tokius mokesčius, turi kitokią mokesčių sistemą.
Manau, kad reikėtų nenukrypti nuo esminių problemų ir į jas fokusuotis – į skurdo mažinimą, mažai uždirbančiųjų mokestinės naštos mažinimą ir su darbo santykiais susijusį mokesčių naštos mažinimą“, – apie progresinius mokesčius sakė V.Šapoka.
Paklaustas apie vidutinį atlyginimą uždirbančius žmones ir jų mokestinį naštos mažinimą, ministras pabrėže, kad jie taip pat nėra pamiršti.
„Vidurinė klasė taip pat pajus tuos pasiūlymus, net ir tie žmonės, kurie uždirba daugiau nei vidutinį atlyginimą. Labiausiai pajamos padidės mažiausiai uždribantiems, bet pajamų padidėjimą pajus ir uždirbantieji vidutinį atlyginimą ir daugiau“, – sakė V.Šapoka.
Veikia nepakankamai efektyviai?
Socialinės apsaugos ir darbo ministro patarėjas Romas Lazutka pasakojo, kad Lietuvoje galime matyti didžiulę nelygybę ir tokie atotrūkiai visuomenės kraštuose tarp daugiausiai uždirbančiųjų ir uždirbančiųjų mažiausiai yra labai dideli.
„Iki šiol mūsų perskirstymo sistema ne tiek daug sumažina nelygybę, nes Lietuva – viena iš šalių, kuriose perskirstymo sistema veikia nepakankamai efektyviai, o tai reiškia, kad reikia sustiprinti perskirstymą.
Čia yra ginčas toks, kada sakoma, kad „Sodra" perskirsto, bet jei mes vertiname perskirstymą per visą žmogaus gyvenimo ciklą, keik jis sumoka ir kiek pats gauna, tai čia mūsų pajamų ir turto mokesčiai, socialiniai mokesčiai, draudimo įmokos nieko neperskirsto. Tai labiausiai daro pensijų sistema, būtent tai prisideda labiausiai prie pajamų nelygybės sumažinimo.
Gal išimtis yra socialinio draudimo išmokos, kurios siejamos su buvusia alga, tai reiškia, kad kas daugiau uždirba, tas gauna didesnes išmokas, bet tuo tarpu perskirstymas šeimoms, kurios turi jau paaugusius vaikus, labai menkas. Ji tada pagalbos iš valstybės gauna mažiau, ir tos šeimos pasislenka visuomenės pasiskirstyme pagal pajamas žemyn“, – sakė R.Lazutka.
Pasak jo, iš tokių svarstymų galima daryti išvadą, kad reikia stiprinti socialinę apsaugos sistemą.
„Jei mes matuojame, kiek skiriama lėšų nuo BVP, tai mes skiriame 11 proc., o kitos šalys, pagal ES vidurkį, skiria daugiau", - sakė ekspertas.
