Ekspertai pasakė, kaip Lietuvos jaunimui užsidirbti daugiau pinigų

Didesnių atlyginimų gali laukti tik tie, kurie dirba tam tikrose srityse ir turi tam tikras specialybes.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Didesnių atlyginimų gali laukti tik tie, kurie dirba tam tikrose srityse ir turi tam tikras specialybes.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Didesnių atlyginimų gali laukti tik tie, kurie dirba tam tikrose srityse ir turi tam tikras specialybes.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Didesnių atlyginimų gali laukti tik tie, kurie dirba tam tikrose srityse ir turi tam tikras specialybes.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Didesnių atlyginimų gali laukti tik tie, kurie dirba tam tikrose srityse ir turi tam tikras specialybes.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Didesnių atlyginimų gali laukti tik tie, kurie dirba tam tikrose srityse ir turi tam tikras specialybes.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Didesnių atlyginimų gali laukti tik tie, kurie dirba tam tikrose srityse ir turi tam tikras specialybes.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Didesnių atlyginimų gali laukti tik tie, kurie dirba tam tikrose srityse ir turi tam tikras specialybes.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Daugiau nuotraukų (4)

Lrytas.lt

Oct 10, 2017, 1:47 PM, atnaujinta Oct 10, 2017, 2:06 PM

SEB banko atliktas jaunimo finansinio raštingumo tyrimas atskleidė, kad 18-25 m. jaunuoliai linkę į spontaniškas išlaidas, tačiau per artimiausius metus tikisi uždirbti penkiskart didesnį atlyginimą.

Pasak SEB banko atstovų, daliai jų tiek uždirbti yra realu, tačiau finansinę gerovę jiems turi užtikrinti ne augantis darbo užmokestis, bet tinkamas lėšų valdymas.

SEB banko valdybos narys, Mažmeninės bankininkystės tarnybos direktorius Vaidas Žagūnis įvardijo, kad didžioji dalis apklaustųjų šiuo metu uždirba nuo 300 iki 500 eurų ir tikisi, kad per penkerius metus uždirbs nuo 1 tūkst. iki 1,5 tūkst. eurų.

„Po penkerių metų net 34 proc. apklaustųjų, kurie šiandien uždirba 300-500 eurų, tikisi ir nori penkiskart didesnių atlyginimų – 1–1,5 tūkst. eurų, o net 18 proc. nori didesnio nei 2 tūkst. eurų atlyginimo. 24 proc. apklaustųjų uždirba iki 300 eurų, tačiau reikėtų suprasti, kad jie derina darbą su studijomis, o tai yra gana sudėtingas laikotarpis“, – sakė V.Žagūnis ir pabrėžė, kad ambicijos gauti penkiskart didesnius atlyginimus yra nemažos.

Tiesa, tokie lūkesčiai uždirbti daugiau gali išsipildyti tik iš dalies. Anot „CV Online“ rinkodaros vadovės Ritos Karavaitienės, nemažai priklauso nuo regiono, kuriame gyvenama, ir nuo darbo, kuris dirbamas studijų metu.

„Regionuose atlyginimai skiriasi, tačiau geriausia padėtis yra Vilniaus regione. Čia didžiausia darbo pasiūla, darbo jėgos koncentracija, didesnių įmonių koncentracija, kurios dirba su aukštosiomis technologijomis, todėl atlyginimų vidurkis yra gana aukštas – 715 eurų jaunimui (18-25 m. amžiaus), o vyresni gali tikėtis maždaug 200 eurų didesnio atlyginimo“, - sakė ji.

Tiesa, kitų regionų atlyginimai gerokai skiriasi nuo Vilniaus regiono.

Vis dėlto specialistė pabrėžė, kad didesnių atlyginimų gali laukti tik tie, kurie dirba tam tikrose srityse ir turi tam tikras specialybes.

„Pasižiūrėjome, kokiose srityse yra uždirbami didžiausi atlyginimai. Didžiausius atlyginimus gauna aukščiausio lygio vadovai, IT specialistai, farmacijos pramonėje dirbantys žmonės, teisės specialistai“, – gerai mokamas specialybes vardijo R.Karavaitienė.

O kur dirba jaunimas, kuriam 18-25 m.?

„Jaunimas stengiasi suderint studijas ir darbą, todėl jie pasirenka tokias sritis, kuriose nelabai galima tikėtis aukšto atlyginimo. Tai yra paslaugų sfera, prekybos, pamaininis darbas, gamyba, sandėliai, nekvalifikuotas darbas.

Kuo ilgiau jaunimas studijų metu dirba tokį darbą, tuo jiems mažiau šansų, kad pabaigę studijas galės dirbti aukštos kvalifikacijos darbą. Mūsų rekomendacija – pradėti galvoti apie tą darbą, kuris yra susijęs su studijomis, arba dairytis į tą darbą, kur galima uždirbti didesnį atlyginimą“, – patarė R.Karavaitienė.

Paklausta, kas daro didžiausią įtaką jaunimo uždirbamam atlyginimui ir ar tai negali būti paprasčiausias noras dirbant mažiau uždirbti daugiau, specialistė teigė, kad tai labiausiai susiję su studijomis ir laiko derinimu.

„Kaip viena iš priežasčių – studijų derinimas su darbu, nes įmonės priimdamos darbuotoją į darbą irgi galvoja, ar toms pareigoms atlikti jos gali samdyti ne visu etatu dirbantį žmogų. Jeigu jaunas žmogus nestudijuoja, bet uždirba mažiau, tai priklauso nuo kiekvieno asmeniškai, tai priklauso nuo būdo savybių, motyvacijos ir noro dirbti. Tai priklauso tik nuo mūsų pačių“, – tikino R.Karavaitienė.

SEB banko apklausoje dalyvavo 1727 respondentų.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.