Lietuvoje brangsta maisto produktai ir kitos prekės. Visuomenininkai vis dažniau prabyla ir apie neadekvačius skirtumus tarp Lietuvos ir kaimyninių šalių gyventojams teikiamų paslaugų kainų. Pvz., už kasdienes bankų operacijas mokame kur kas daugiau nei latviai.
„Lietuvos bankas akivaizdžiai neatlieka savo funkcijos – bankų kontrolės. Visuotinai žinoma, kad Lietuvoje taikomi daug didesni įkainiai negu kitose Baltijos šalyse. Bet koks asmuo, įnešęs pinigus į savo bet kokią neterminuotą sąskaitą, juos norėdamas pasiimti, privalo mokėti bankui 1 proc. savo piniginių lėšų. Be to, visaip apriboti išėmimo limitai“, – tvirtina teisininkė Aldona Birutė Jankevičienė.
Finansų ministerijos atstovai akcentuoja, kad Lietuvoje bankų bei draudimo sektorius – gana koncentruotas, čia veikia nedaug rinkos dalyvių. Būtent todėl esminis siekis – didinti konkurenciją. Anot jų, jau ir nuveikta nemažai.
„Pamatėme, kad kainos Lietuvoje buvo didesnės, negu kitose valstybėse. Dėl to Finansų ministerija, Lietuvos bankas pasiūlė įvesti paslaugų krepšelio sąvoką Mokėjimų įstatyme ir nustatyti tam tikrą paslaugų kiekį, kuris įeitų į tą krepšelį ir kuris būtų teikiamas už tam tikrą kainą. Dabartinė situacija yra kitokia nei prieš 1,5 metų“, – tikina Finansų ministerijos Finansų rinkos politikos departamento direktorius Sigitas Mitkus.
Dar vienas pavyzdys – draudimo paslaugos. „Draudimo įkainiai vien Lietuvoje padidinti daugiau kaip 25 proc. Tie, kas susidūrė su automobilio privalomojo draudimo mokesčiais, žino, kad jie yra 2–3 kartus padidinti“, – dėmesį atkreipia A. B. Jankevičienė.
Dėl privalomojo draudimo kainų sunerimę ir šalies vežėjai. „Susitinkame su atsakingais pareigūnais, klausiame, kodėl tos kainos yra tokios aukštos. Tačiau konkretaus atsakymo neturime“, – kalba Lietuvos nacionalinio verslo konfederacijos direktorė Nijolė Uinskienė.
