5 proc. respondentų neturėjo nuomonės šiuo klausimu.
Naujienų agentūros ELTA užsakymu rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ rugsėjo 25-spalio 8 dienomis atliktos apklausos duomenimis, lyginant su rugpjūčio mėnesio apklausos rezultatais, gyventojų vertinimai šiuo klausimu nepakito, o lyginant su vertinimais prieš metus (2016 metų spalį), šiuo metu 6 procentiniais punktais daugiau tų, kurie pastebi ekonominės padėties Lietuvoje blogėjimą.
Situacija šalies ekonomikoje dažniau nepatenkinti gyvenantys kaime, respondentai su nebaigtu viduriniu išsilavinimu bei su mažiausiomis šeimos pajamomis per mėnesį (iki 550 eurų), bedarbiai ir pensininkai, rusų ir lenkų tautybių gyventojai, kairiųjų pažiūrų žmonės.
Kad ekonominė padėtis Lietuvoje pastaruoju metu gerėja, kiek dažniau nurodė vyrai, jaunimas iki 30 metų, didmiesčių gyventojai, respondentai su aukštuoju išsilavinimu, vadovai ir besimokantis jaunimas, respondentai su dešiniosiomis pažiūromis.
Kad ekonominė padėtis gerėja, dažniau pastebi Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (21 proc. nurodė, kad ekonominė situacija gerėja) bei Liberalų sąjūdžio (18 proc.) rinkėjai, o ekonomine situacija labiausiai nepatenkinti Darbo partijos (61 proc. mano, kad ji blogėja) bei Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos (51 proc.) rinkėjai.
Per tą patį tyrimą spalio mėnesį kiek daugiau nei dešimtadalis (13 proc.) apklaustų šalies gyventojų savo šeimos finansinę padėtį įvertino kaip pagerėjusią (lyginant su buvusia prieš 2 mėnesius), 45 proc. respondentų nurodė, kad jų šeimos finansinė padėtis pastaruoju metu nepasikeitė, o keturi iš dešimties (41 proc.) atsakė, kad jų šeimos finansinė padėtis pastaruoju metu pablogėjo. 1 proc. respondentų neturėjo nuomonės šiuo klausimu.
Per pastaruosius du mėnesius gyventojų nuomonė šiuo klausimu nepasikeitė, o lyginant su vertinimais prieš metus (2016 m. spalį), 6 procentiniais punktais padaugėjo gyventojų, kurie savo šeimos finansinę padėtį įvertino kaip pablogėjusią.
Kad šeimos finansinė padėtis per pastaruosius 2 mėnesius pablogėjo, dažniau nurodė vyresni nei 50 metų žmonės (44 proc.), gyvenantys kaime (53 proc.), bedarbiai (48 proc.), darbininkai ir ūkininkai (47 proc.) bei pensininkai (47 proc.), lenkų tautybės gyventojai (53 proc.) bei kairiųjų pažiūrų žmonės (51 proc.).
Kad šeimos finansinė padėtis pastaruoju metu pagerėjo, dažniau nurodė jaunesni nei 50 metų žmonės, didmiesčių gyventojai, respondentai su aukštuoju išsilavinimu bei su didžiausiomis šeimos pajamomis per mėnesį (daugiau kaip 900 eurų), vadovai, specialistai ir tarnautojai bei besimokantis jaunimas, dešiniųjų pažiūrų respondentai.
