Be to, Tarptautinės reitingų agentūros „Standard & Poor‘s Ratings Services“ duomenimis, Lietuvos gyventojų finansinio raštingumo žinios ir įgūdžiai vertinami kaip vidutinio lygio – tik 39 proc. suaugusiųjų laikomi finansiškai išprususiais, tad nenuostabu, kad taupymas daugumai tampa iššūkiu. Tačiau finansų ekspertai pastebi, kad situacija gerėja, mat žmonės ima vertinti savo galimybes ir, esant būtinybei, skolinasi tik tiek, kiek gali grąžinti, nepradelsdami įsipareigojimų.
Lietuviai skolintis iš artimųjų privengia
Lietuvos banko skelbto 2017 m. antrojo ketvirčio finansinės ataskaitos rodo, kad lietuviai labiausiai mėgsta vartojimo paskolas – joms praeitų metų pabaigoje teko 46 proc. visų paskolų. Dažniausiai skolinasi 30-39 metų žmonės – šios amžiaus grupės namų ūkiams teko 29,6 proc. visų namų ūkių turimų paskolų skaičiaus, o jų vertė sudarė 46,9 proc. visų namų ūkių paskolų vertės.
„Nors iš prigimties darbštūs, sumanūs ir mokantys išsisukti iš sunkiausių situacijų, vis dar dauguma lietuvių gyvena „nuo algos iki algos“. Ir nebūtinai tik mažas atlyginimas ar didelės prekių bei paslaugų kainos trukdo atsidėti santaupų – dauguma tiesiog išleidžia tiek, kiek gauna, ir tik mažas procentas yra finansiškai raštingi – taupo tikslingai arba perviršį investuoja. Dažniausiai taupoma norint įsigyti automobilį ar būstą, finansuoti studijas ar apmokėti suplanuotas atostogas, tačiau dažnai užgriuvusios netikėtos išlaidos šį tikslą nutolina, mat panaudojamos turimos santaupos. Jeigu neužtenka ir santaupų, dauguma pasiryžę skolintis iš artimųjų ar finansinių įstaigų. Kitaip, nei paplitusi nuomonė, paskola iš finansinės bendrovės taip pat yra savotiška taupymo forma, mat įmokas galima susidėlioti norimo dydžio – tarsi atsidedant kas mėnesį fiksuotą sumą pinigų taupymui. Skirtumas tik tas, kad daiktu ar paslauga galima naudotis iškart“, – sako „Mokilizingo“ Komercijos vadovas Saulius Kuliešius.
Nors pritrūkus lėšų dažnai pirmiausia kreipiamasi į artimiausius žmones, „InMedica ALFA“ psichologė Alina Butkevičienė atkreipia dėmesį, kad dažnu atveju tai baigiasi suprastėjusiais santykiais su aplinkiniais, o kuo artimesnis skolintojas, tuo sudėtingesnė tampa skolininko psichologinė būsena. „Pritrūkus lėšų mums kur kas paprasčiau skolintis iš alternatyvių šaltinių, nei iš žmonių artimoje aplinkoje. Kai kuriems skola iš artimųjų sukelia ilgalaikį, sunkiai pakeliamą stresą ir nerimą – į tokią situaciją patekę žmonės jaučiasi priklausantys nuo asmens, kurio pagalbos teko prašyti. Situacija tampa dar sudėtingesnė, kai atsiranda kliūčių skolą grąžinti laiku – tuomet žmogus išgyvena nuolatinę įtampą, laikui bėgant tampa irzlus, impulsyvus, lengvai supyksta“, – pasakoja A. Butkevičienė.
Pasak finansinių paslaugų bendrovės „Mokilizingas“ komercijos vadovo S. Kuliešiaus, lietuvių nenorą skolintis iš artimųjų patvirtino ir šiais metais bendrovės atlikta Lietuvos gyventojų apklausa: pritrūkus lėšų norimam pirkiniui, lietuviai mieliau perka lizingu nei skolinasi iš artimųjų – net 55 proc. apklaustųjų nurodė, kad niekuomet nesiskolina iš artimųjų, 69 proc. – nesiskolina iš bankų ar kredito unijų, 84 proc. – iš greitųjų kreditų bendrovių.
Skolinasi dažniau, tačiau paskolos įmokas moka atsakingiau
Iš įvairių tyrimų atrodo, kad lietuviai yra stipriai prasiskolinusi tauta, tačiau statistika rodo ką kita: Lietuvos banko ataskaitoje skelbiama, kad paskolų grąžinimui skiriamų mėnesinių pajamų dalis mažėjo jau ketverius metus iš eilės ir 2016 m. vidutiniškai sudarė 25,7 proc. Palyginus su praėjusių metų apžvalgos duomenimis, lietuviai paskoloms grąžinti skyrė 2,8 proc. punkto mažesnę dalį savo pajamų.
„Peržvelgę mūsų turimų paskolų sutarčių I-III ketvirčių duomenis pastebime, kad 2017 m. vartojimo paskolos iki 1 tūkst. Eur užima didesnę dalį paskolų, nei tuo pačiu laikotarpiu 2016 metais – imančių 500-750 Eur paskolą nuo 11 proc. padaugėjo iki 12,9 proc., 750-1000 Eur – nuo 5,5 iki 6,6 proc. Vidutinio dydžio paskolų (1–3 tūkst. Eur) dalis kito nedaug: 1000-1250 Eur nuo 13,4 proc. padaugėjo iki 13,5 proc., 1500-1750 Eur – nuo 9,7 iki 9,8 proc., 2750-3000 Eur – nuo 1,3 iki 1,4 proc. Tiesa, didžiosios vartojimo paskolos (daugiau nei 3 tūkst. Eur ), nors ir sudarydamos vartojimo paskolų liūto dalį, 2017 metais sudarė mažesnę paskolų dalį nei pernai – nuo 24,4 proc. sumažėjo iki 21,4 proc. Apibendrinant, galima sakyti, kad skolinamasi dažniau, tačiau mažesnes sumas“, – statistinius rodiklius aiškina „Mokilizingo“ komercijos vadovas S. Kuliešius.
Finansų ekspertas pastebi, kad finansinio raštingumo edukacija pamažu duoda vaisių – imantys vartojimo paskolas „Mokilizingo“ klientai vis dažniau įmokas sumoka laiku – pernai nepradelsusių buvo 71,60 proc, šiemet tokių – jau 2,6 proc. daugiau. Pradelsusių mokėjimus daugiau 60 dienų taip pat pamažėjo – nuo 6,6 proc. nukrito iki 4,4 proc., tai rodo, kad lietuviai geriau įvertina savo galimybes ir skolinasi atsakingiau. Tokią tendenciją patvirtina ir Lietuvos banko ataskaita, kurioje matyti, jog vėluojamų mokėti paskolų dalis 2016 m. Lietuvoje sudarė vidutiniškai 3,2 proc.
„Įžvelgiame pokyčių ir paskolų laikotarpyje: vidutinis paskolos terminas 2016 m. buvo mažesnis visose skolinamų sumų grupėse, šiais metais tokias pat pinigų sumas klientai buvo linkę skolintis ilgesniam laikotarpiui, taip sumažindami periodinės įmokos dydį. Pavyzdžiui, jeigu pernai 750-1000 Eur skolinosi vidutiniškai 27,9 mėnesių periodui, šiemet ta pati suma buvo vidutiniškai išduodama 34,1 mėnesiui. Tas pats galiojo ir didesnėms sumoms: pernai daugiau nei 3 tūkst. Eur. mūsų klientai skolinosi 47,2 mėnesiams, šiemet jau vidutiniškai 52,7 mėnesiams“, – sako „Mokilizingo“ komercijos vadovas S. Kuliešius.
