Vienos Ispanijos nekilnojamojo turto kompanijų darbuotoja Kristina Novikovienė pabrėžė, kad Ispanijoje būsto pirkimu domisi ne tik Lietuvoje gyvenantys tautiečiai, bet ir Didžiąją Britaniją paliekantys lietuvių emigrantai.
Ispanijos lietuvių bendruomenės pirmininkė Regina Gelūnienė tai patvirtino: „Tokie pokyčiai susiję su Didžiosios Britanijos traukimusi iš Europos Sąjungos.“
Priežastis – sveikatos bėdos
Apie nuosavą būstą Ispanijoje svajoja ir Vilniuje gyvenanti Agnė. Kol kas ji su šeima aktyviai svajonių būsto ieško Ispanijos Valensijos regione, tačiau prasitarė netrukus skrisianti pasidairyti ir į Barseloną.
„Norėtume nusipirkti atostogų būstą su galimybe jį nuomoti pažįstamiems. Norėtume turėti būstą ten, kur šilta, sėdai į lėktuvą ir išskridai“, – sakė vilnietė.
Jei tik santaupos leistų, būstą svetur šeima įsigytų daug nesvarstydama ir neskaičiuodama. Kaip vieną priežasčių Agnė nurodė gerą kainą
„Ten galima nusipirkti smarkiai apleistą būstą už labai gerą kainą, o mano vyras pats gali viską susitvarkyti, suremontuoti“, – šeimos planus atskleidė moteris.
Viena svarbiausių priežasčių, verčiančių šeimą galvoti apie būstą svetur, – sveikata, mat sūnus serga astma.
„Visą praėjusią žiemą vaikas jautėsi prastai. Kai išvykome į Italiją, jis per pusdienį stebuklingai pasveiko. Aš turiu skydliaukės problemų, man reikia saulės. Vyrui – išvarža, jam irgi reikia sauso ir šilto oro“, – aiškino moteris.
Dar vienas argumentas įsigyti būstą Ispanijoje – ispaniškas maistas. Šeima tiesiog dievina jūrų gėrybes.
Agnė pasidalijo savo žvalgybų patirtimi – trijų kambarių butą Ispanijoje galima įsigyti ir už 20 tūkst. eurų, tačiau daug ką lemia miestas, kuriame ruošiamasi įsikurti: „O jei kalbėtume apie butą ant jūros kranto, kiek apleistas kainuotų nuo 50 tūkst. eurų.“
Emigruoja ir emigrantai
Ispanijos lietuvių bendruomenės pirmininkė R.Gelūnienė patvirtino, kad šiuo metu lietuvių susidomėjimas nekilnojamuoju turtu tiek visoje Ispanijoje, tiek Alikantės regione išties smarkiai išaugęs.
„Taip yra jau antri metai. Lietuviai labai susidomėjo Ispanija ne tik kaip turistine šalimi, bet ir kaip šalimi, kurioje galima gyventi.
Šiuo metu Ispanijoje nekilnojamasis turtas nėra labai brangus, nors po truputį kainos jau kyla, tačiau būstas vis dar įperkamas. Dažniausiai lietuviai perka antrąjį būstą, kad čia galėtų atvykti atostogų“, – pasakojo bendruomenės pirmininkė.
Jos teigimu, ne mažiau įdomu tai, kad „Brexit“ paskatino būstu Europos pietuose domėtis Didžiosios Britanijos lietuvius, – jie dažnai skambina lietuvių bendruomenei pasiteirauti apie gyvenimo Ispanijoje sąlygas, taip pat aktyviai klausinėja socialiniuose tinkluose.
„Žmones domina švietimo sistema, sveikatos apsauga, socialinės garantijos“, – sakė ne vienam lietuviui įsikurti Ispanijoje padėjusi R.Gelūnienė.
Bendruomenės pirmininkė sakė per dieną sulaukianti bent keturių elektroninių laiškų, o socialiniuose tinkluose užklausų apie gyvenimą Ispanijoje moteris jau net nesuskaičiuoja.
Ieško ekonominio varianto
Ispanijoje nekilnojamojo turto agente kompanijoje „Spain Realty Group“ dirbanti lietuvė K.Novikovienė sakė, kad kas trečias klientas, kuris domisi būstu, yra lietuvis.
Daugiausia lietuvių užklausų agentė gauna iš norinčiųjų įsigyti ekonominį būstą, lietuviai už tokį linkę pakloti apie 50–60 tūkst. eurų.
Dažniausiai tai 65 kv. m 2–3 kambarių butai, nuo jūros nutolę maždaug 200–300 metrų.
Norintieji randa ir mažesnį būstą. Tarkim, 30 kv. m vieno kambario butas, esantis netoli jūros, kainuoja apie 30 tūkst. eurų.
„Prieš porą metų tokį butą buvo galima nusipirkti kur kas pigiau, maždaug už 20 tūkstančių eurų, tačiau šiuo metu kainos yra pakilusios“, – aiškino K.Novikovienė.
Nekilnojamojo turto specialistė K.Novikovienė sakė, kad lietuviai – neįnoringi pirkėjai.
Jie apžiūri tiek apleistus, tiek naujai įrengtus butus. Tačiau kad ir koks būstas būtų, dažniausiai kainą lemia jo vieta – atstumas nuo jūros.
Būstą dažnai nuomoja
Susigundžiusiems nuolat šviečiančia saule nusipirkti nusižiūrėtą būstą nėra sunku: „Reikia turėti sąskaitą Ispanijos banke, mat komunaliniai mokesčiai išskaičiuojami automatiškai. Taip pat reikia turėti užsieniečio numerį, jį žmogus gali gauti Ispanijoje arba šalies konsulate Vilniuje“, – aiškino nekilnojamojo turto agentė.
Būstą Ispanijoje perkantys lietuviai dažnai jį nuomoja.
„Sezono metu, liepą, rugpjūtį, jie visi išgraibstomi.
Paros kaina paprastai būna apie 30–40 eurų ir kyla į viršų“, – sakė K.Novikovienė.
Kainų mažinti neskubės
Protestai Barselonoje, kuriuos sukėlė referendumas dėl Katalonijos nepriklausomybės, neatbaidys nekilnojamojo turto pirkėjų iš užsienio. Taip manantys ekspertai sako, kad kol bus sprendžiami politiniai klausimai, rinka apmirs, tačiau kainų mažinti niekas neskubės.
Referendumas dėl Katalonijos nepriklausomybės vyko spalio 1-ąją. 90 proc. rinkėjų pareiškė norą, kad regionas būtų suverenus, o spalio 10-ąją buvo pasirašyta nepriklausomybės deklaracija, bet ji iš karto suspenduota.
Nekilnojamojo turto rinkos virsmus Ispanija išgyveno ne kartą. Tarkim, po 2008 m. krizės būsto kainos sumenko 40–50 proc., tiesa, po dvejų metų ėmė užtikrintai kilti.
Vidutiniškai kvadratinis metras Barselonoje – mieste, kur nekilnojamasis turtas brangiausias šalyje, kainuoja apie 2,8 tūkst. eurų, o prabangiuose kvartaluose – ir 7–10 tūkst. eurų. Tie, kurie dairosi būsto poilsiui atokiau nuo Barselonos esančiose vietovėse – Kosta Bravoje ir Kosta Doradoje, mažiausiai išleidžia, jei perka kambarius senuose namuose.
Būstas, kuriam reikia remonto, kainuoja 40–50 tūkst. eurų. Vis dėlto 90 proc. sandorių atsieina 100–130 tūkst. eurų. Anot rinkos ekspertų, nekilnojamasis turtas Ispanijoje domina britus. Jiems tenka 10 proc. visų sandorių.
