Ruošdamiesi atostogoms, D. Dargis su savo drauge vienoje Lietuvos agentūrų sumokėjo už skrydžius Vilnius-Frankfurtas-Salonikai pirmyn ir atgal.
Tačiau nepaisant elektroninių bilietų įsigijimo, grįžtant į Lietuvą poros laukė nemaloni staigmena.
Frankfurto oro uoste jai buvo pareikšta, jog reikės sumokėti už kelionę į Vilnių, nes keleiviai esą nebuvo atlikę registracijos į skrydį (check-in).
Reisą rengė skrydžių bendrovė „Lufthansa“.
„Apie privalomą registraciją (check-in) negavau jokio elektroninio laiško ar SMS žinutės, jokio priminimo.
Kai nusipirkome bilietus Lietuvos agentūroje, mums buvo pasakyta, kad išankstinė registracija įvykdyta ir dėl to nekils problemų“, – prisiminė D.Dargis.
Lietuvių pora Frankfurte nebuvo įleista į lėktuvą – jiems reikėjo laukti kitos dienos reiso ir sumokėti 650 eurų už naujus bilietus.
„Niekas net nesileido į diskusijas“, – piktinosi rašytojas.
D.Dargis ir jo draugė buvo priversti naktį praleisti Frankfurto oro uoste kartu su įtartinais asmenimis, sprendžiant iš išvaizdos ir aprangos, neturinčiais nuolatinės gyvenamosios vietos.
„Prieš skrendant į priekį atlikau registraciją, atsispausdinau būtinus popierėlius, bet daugiau niekas neatskriejo į mano elektroninį paštą. Tad pamaniau, kad registracija atlikta į abi puses arba priminimas ateis vėliau.
Nesuprantu, kaip iš viso galėjo įvykti toks nesusipratimas“, – stebėjosi D.Dargis.
Žurnalisto tvirtinimu, jam mažiausiai rūpi susigrąžinti kelis šimtus eurų iš „Lufthansos”.
„Man svarbiausia – informuoti visuomenę, kaip kartais net ne internetu, o įprastinėje bilietus platinančioje kompanijoje įsigijus bilietus gali tiesiog nepatekti į lėktuvą.
Po šio atvejo ilgai diskutavome su Vilniaus prekybos centre veikiančios kompanijos aviabilietų platintojomis, kurios man paaiškino, kad nereikėjo atlikti jokių kitų procedūrų.
Anot jų, skrydžių bilietus perkant ne savarankiškai internetu, o tiesiog bendrovėje yra automatiškai fiksuojama įlaipinimo registracija.
Tad, manau, tiesiog vokiečiai vengia pripažinti savo klaidą, nes jie išpardavė mūsų sėdimas vietas kitiems ir dabar laikosi savo tokios nesuprantamos pozicijos“, – pasakojo D.Dargis.
Po incidento rašytojas kreipėsi į skrydžių bendrovių keleivių teises atstovaujančią įmonę „Skycop“.
„Skycop“ vadovo Mariaus Stonkaus komentaras naujienų portalui lrytas.lt:
„Kasdien mūsų specialistai nagrinėja šimtus skundų iš viso pasaulio. Tokie ar panašūs incidentai yra nors ir nedidelė, tačiau egzistuojanti oro linijų ir keleivių santykių dalis.
Didžioji dalis mūsų darbo – kova su oro linijomis dėl teisėtų kompensacijų priklausančių keleiviams, kurių skrydis vėlavo ar buvo atidėtas daugiau nei 3 val., buvo atšauktas likus mažiau nei 14 dienų iki išvykimo dienos arba keleiviai buvo priverstinai išlaipinti dėl perpildyto lėktuvo (angl. overbooking).
Nagrinėjant būtent šį netipinį incidentą mes išanalizavome tikslią incidento ir su juo susijusių aplinkybių situaciją, kartu su nukentėjusiu keleiviu išnagrinėjome tikslią veiksmų seką ir ėmėmės tiesioginių veiksmų.
Kaip ir nagrinėjant bet kurį keleivių skundą oro linijoms susisiekėme su įmonės atstovais, kurie nors ir vengė atsakyti į visus mums rūpimus klausimus, po ilgo ir atkaklaus mūsų specialistų darbo gavome atsakymą – deja, bendrovės atstovai laikosi pozicijos, kad keleiviai nebuvo prisiregistravę skrydžiui (angl. check-in).
Žinant, jog kai kurios oro linijos neišmoka net iki 80 proc. kompensacijų, o bendra Europos bendrovių skola keleiviams viršija 3,2 milijardus eurų, nereiktų stebėtis neigiamu atsakymu. Ne veltui dauguma individualiai besikreipiančių (95 proc.) susiduria su neigiamu atsakymu.
Mes tai puikiai žinome. Keleiviai visame pasaulyje mumis pasitiki ne dėl to, kad sustojame gavę pirmąjį „ne“. Mes jau susisiekėme su Vokietijos Luftfahrt-Bundesamt (LBA) – šalyje veikiančia institucija reguliuojančia tokio tipo vartotojų teises su prašymu išnagrinėti situaciją.
Vos tik gavę atsakymą planuosime kitus veiksmus, kurie tikimės ateityje keleiviui atneš teisėtą kompensaciją už patirtus nemalonumus.“
