Sužinokite šias apsipirkimo paslaptis ir jūsų piniginė papilnės

Išsiruošus į parduotuvę visuomet kyla pagunda išleisti daugiau pinigų, negu planavome. Parduotuvės nesuinteresuotos, kad mes taupytume – juk iš mūsų jos nori uždirbti. Dažniausiai į parduotuvę užsukame po darbo, kada esame išalkę ir pavargę, ir neišvengiamai susigundome visokiomis reklamomis, neretai tiesiog pamiršdami, ką norėjome nusipirkti. Į didelį vežimą, kurį stumdami tuščią jaučiamės kažkaip nejaukiai, prisikrauname visai nereikalingų daiktų. Tad kaip be reikalo neišlaidauti? Patarimų šiuo klausimu galima rasti daugelyje leidinių ir interneto portalų.

Išsiruošus į parduotuvę visuomet kyla pagunda išleisti daugiau pinigų, negu planavome. <br>V.Balkūno nuotr.
Išsiruošus į parduotuvę visuomet kyla pagunda išleisti daugiau pinigų, negu planavome. <br>V.Balkūno nuotr.
 Reuters/Scanpix nuotr.
 Reuters/Scanpix nuotr.
 Reuters/Scanpix nuotr.
 Reuters/Scanpix nuotr.
 Reuters/Scanpix nuotr.
 Reuters/Scanpix nuotr.
 Reuters/Scanpix nuotr.
 Reuters/Scanpix nuotr.
 Reuters/Scanpix nuotr.
 Reuters/Scanpix nuotr.
 Reuters/Scanpix nuotr.
 Reuters/Scanpix nuotr.
 Reuters/Scanpix nuotr.
 Reuters/Scanpix nuotr.
 Reuters/Scanpix nuotr.
 Reuters/Scanpix nuotr.
M.Patašiaus nuotr.
M.Patašiaus nuotr.
 Išsiruošus į parduotuvę visuomet kyla pagunda išleisti daugiau pinigų, negu planavome. <br>D.Umbraso nuotr.
 Išsiruošus į parduotuvę visuomet kyla pagunda išleisti daugiau pinigų, negu planavome. <br>D.Umbraso nuotr.
Daugiau nuotraukų (11)

Lrytas.lt

Nov 16, 2017, 4:19 PM, atnaujinta Nov 17, 2017, 12:12 PM

Į parduotuvę – su pirkinių sąrašu

Svarbiausias patarimas, kuris niekam ne naujiena, yra pasidaryti pirkinių sąrašą prieš einant apsipirkti. O prieš imant į rankas popieriaus lapą ir rašiklį patartina pavartyti prekybos tinklų platinamas brošiūras, užuot išmetus jas į šiukšliadėžę nė nepažiūrėjus, tik eilinį kartą paburbėjus ant pašto dėžučių šiukšlintojų. Nors visa ta reklaminė medžiaga yra tik dar vienas pirkėjo gundymas paploninti piniginę, čia tikrai rasime ne vieną mums reikalingą produktą, prie kurio puikuosis magiškas užrašas: „Akcija“.

Į ką turime atkreipti dėmesį?

Nepatingėkime nuėję į parduotuvę pasižvalgyti ne tik po geriausiai apšviestas prekių lentynas akių lygyje – jose dažniausiai būna išdėliotos brangiausios prekės. Pažiūrėkime, ir kur nors apatinės lentynos kamputyje tikrai aptiksime analogišką gaminį už mažesnę kainą. Būtinai palyginkime tos pačios rūšies produkto 100 gramų kainas. Gamintojai su prekybininkais tiesiog begėdiškai bando pasipelnyti iš neatidžių pirkėjų ar akių šviesumą praradusių senolių, nuo seno įpratusių į krepšelį dėtis 200 gramų sviesto ar litrą pieno: grįžusi namo ir susiradusi akinius močiutė gali pamatyti, kad to sviestuko belikę tik 185 gramai, o pieno – 0,9 litro. 

Neikime į parduotuvę alkani – kankinami alkio tikrai susigundysime visai nereikalingais pirkiniais.

Matome, kad vis tiek išleidžiate per daug?  Patikrinkime iš parduotuvių parsineštas sąskaitas – pažiūrėkime, už kokias prekes sumokame daugiausiai. Galbūt tuos produktus galima pakeisti pigesniais, savo kokybe nenusileidžiančiais tiems, kuriuos perkame? Skirkime laiko pavaikščioti po kitų prekybos tinklų parduotuves, palyginkime tų pačių prekių kainas. Gal parduotuvėje, kurioje paprastai apsiperkame, kainos tiesiog yra aukštesnės nei kitur?

Patartina taip pat įsigyti nuolaidų ar lojalumo kortelę, jeigu prekybos tinklas tokias siūlo – juk keli ar keliolika sutaupytų centų šiandieną po metų virs eurais. Pravartu žinoti, kad kai kurie prekybos tinklai tam tikromis dienomis taiko didelę nuolaidą senjorams – kodėl planuojant apsipirkti už didesnę sumą nepalaukti tos dienos. Jūs dar ne senjoras? Tai yra puiki proga susipažinti su laiptinės kaimynu aukštu žemiau... Gal ir jam duonos kepalėlį parnešite, ir pats jo lojalumo kortele pasinaudosite.

Štai portalas „BusinessInsider.com“ įvardija keletą klaidų, kurias paprastai daro žmonės, pirkdami prekybos centruose maisto produktus, o tos klaidos gerokai patuština banko sąskaitas ir pinigines. Dvi iš jų jau paminėtos aukščiau.

Eidami apsipirkti be iš anksto pasidaryto pirkinių sąrašo rizikuojame ne tik kažką pamiršti nusipirkti, bet ir prisipirkti to, ko visai nereikia. Eidami į parduotuvę alkani, neabejotinai į krepšelį ar vežimėlį prisikrausime visokiausių apetitą keliančių produktų, susigundysime paragauti reklamuojamų produktų ir, greičiausiai, patiks jie ar nepatiks, nusipirksime (juk pasijusime kažkaip nepatogiai prieš ką tik mus pavaišinusias ir visas gerąsias produkto savybes išvardijusias merginas, nieko neįsidėdami į krepšelį).

Apsipirkimas savaitgaliais ir didmenomis

Daugelis iš mūsų apsiperka savaitgaliais, nes tada turime daugiau laisvo laiko. Tačiau prekybininkams tai nėra jokia naujiena, ir jie stengiasi tuo pasinaudoti: lentynos lūžta nuo produktų, kurie tuoj bus nebetinkami vartoti – juk reikia kaip nors jų atsikratyti. Todėl specialistai pataria apsipirkti trečiadienio vakarą.

Yra produktų, kurių neapsimoka pirkti mažais kiekiais ar po vieną vienetą. Pavyzdžiui, vandenį ar pieną. Eiti į parduotuvę dėl butelio vandens – laiko gaišimas. O neretai – ir pinigų švaistymas. Kita vertus, viską pirkti tik didmenomis yra taip pat nepatartina, kaip ir pirkti viską mažais kiekiais. Viskas priklauso nuo produkto. Tarkime, visiškai neapsimoka pirkti daug dešrų ar sūrelių, kurių tinkamumo vartoti terminas eina į pabaigą, net jeigu kaina labai patraukli. O štai pagal senovinius receptus iškeptos duonos galima drąsiai pirkti ir pasibaigus terminui – blogiausiu atveju ji sužiedės, tad galėsime pasidaryti giros.

Firminių produktų pirkimas 

Yra tokių firminių produktų, kurių skonio kitas produktas neatstos, pavyzdžiui, kokakola. Jeigu ją mėgstame, greičiausiai, sunku bus šio gėrimo atsisakyti. Ir nebūtina. Tačiau yra tokių produktų, kurie, nepriklausomai nuo to, kas juos pagamino, savo skoniu ir savybėmis niekuo nesiskiria. Todėl pirkti brangesnius konkrečios firmos gaminius visiškai neapsimoka.

Pasigaminkite patys


Daugelį produktų, kuriuos kasdien perkame parduotuvėse, sėkmingai galima pasigaminti patiems namų sąlygomis. Na, kad ir žemės riešutų sviestą. Internete galima rasti šimtus receptų, kaip jį pasigaminti. Ir jis atsieis ne tik pigiau, bet bus ir be palmių aliejaus. Reikia tik nusipirkti ne vienadienį vaisių ir daržovių trintuvą (vėlgi sulaukus „akcijos“ prekybos centre).

Namuose pigiai galima pasigaminti ir kitų produktų: kečupo, majonezo, jogurto ar išsikepti duonos. Ir jeigu totoriško skanumyno šimtalapio taip paprastai neišsikepsi, tai duonelės išsikepti galima visai nesunkiai: receptų ir čia per akis. Sakote, kvailystė, kas tuo užsiims. Patikėkite, yra nemažai žmonių, kurie namų sąlygomis sugeba išsikepti pigios skanios duonos, nesupelijančios po kelių dienų, kaip kai kurių kepyklų išreklamuota produkcija.

Parengė Leonas Grybauskas

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.