Trečiąjį metų ketvirtį daugiausiai paaugo paklausiausių profesijų atstovų darbo pajamos, o per šį laikotarpį didesnį negu 10 proc. pajamų augimą turėjo pajusti maždaug ketvirtadalis dirbančiųjų, skelbia „Sodros“ duomenys.
Pasak „Sodros“ vyriausiosios patarėjos Julitos Varanauskienės, vidutinės gyventojų darbo pajamos Lietuvoje per metus didėjo sparčiau negu kilo bendras kainų lygis .
Didėjo paklausiausių specialistų pajamos
Trečiąjį šių metų ketvirtį vidutinės samdomų darbuotojų, dirbusių visą mėnesį, darbo pajamos, nuo kurių sumokėtos socialinio draudimo įmokos, padidėjo 7 proc. – nuo 743 eurų 2016 m. trečią iki 794 eurų šių metų trečią ketvirtį.
Vidutinių darbo pajamų augimo tempas, palyginti su antru ketvirčiu, šiek tiek sulėtėjo, nes šįkart įtakos nebeturėjo minimalios algos padidinimas nuo 2016 m. liepos.
„Atlyginimai didėjo paklausių profesijų darbuotojams. Taip pat tiems žmonėms, kurių algas reguliuoja įstatymai“, – sakė J.Varanauskienė.
Daugiausia padidėjo paklausiausių specialistų pajamos. Programinės įrangos kūrėjų darbo pajamos neatskaičius mokesčių vidutiniškai per metus padidėjo 185 eurais.
Vidutiniškai daugiau nei 170 eurų padidėjo gydytojų specialistų, taikomųjų programų kūrėjų, ekonomistų pajamos. 150 eurų didėjo IT ir ryšių paslaugų srities vadovų, finansų ir investicijų konsultantų pajamos.
Iki atskaitant mokesčius Lietuvoje atlyginimai, pasak „Sodros“ išvestos medianos, 2017 metais pasiskirstė taip: 144 tūkst. darbuotojų Lietuvoje neuždirbo nė 200 eurų, 40 tūkst. darbuotojų Lietuvoje gauna MMA, 531 tūkst. darbuotojų gauna 551 eurų, beveik 300 tūkst. darbuotojų gana 1081 eurą. 51 tūkst. darbuotojų uždirbo 1963 euro, o 27 tūkst.. žmonių Lietuvoje uždirba 3207 euro.
Mažėjo uždirbančių mažiau nei MMA
Ir nors žymiai sumažėjo minimalios mėnesio algos (MMA) neviršijančias pajamas uždirbančių žmonių dalis, nuo 23 proc. pernai iki 17 proc. šių metų trečią ketvirtį, vis dėlto, pajamų skirtumas tarp mažiausiai ir daugiausiai uždirbančiųjų nesumažėjo, nes didesnių pajamų grupėse pajamos augo sparčiau.
„Mažiausių pajamų gavėjų skaičiaus sumažėjimui įtakos galėjo turėti ne tik palankios ekonominės sąlygos, bet ir pasikeitusi teisinė aplinka: nuo liepos įsigaliojo reikalavimas kvalifikuotiems darbuotojams mokėti didesnę nei minimalią algą.
Trečią ketvirtį, palyginti su antru, nekvalifikuotų darbininkų profesijų grupės atstovų, kurių pajamos neviršijo minimalios algos, skaičius sumažėjo maždaug 13 proc., o atitinkamas kvalifikacijos reikalaujančių profesijų grupių (vadovų, specialistų, inžinierių, technikų, pardavėjų ir paslaugų sektoriaus darbuotojų, kvalifikuotų darbininkų) rodiklis buvo beveik dukart didesnis – 22 proc.“,– sakė J.Varanauskienė.
Specialistė pabrėžė, kad MMA negauna ne tik nekvalifikuoti darbuotojai, tai yra ir įmonių vadovai, specialistai, pardavėjai ir paslaugų sektoriaus darbuotojai, kvalifikuoti darbuotojai. Daugiausia perkopusių MMA ribą – vežėjai.
„Vien tik profesija to nepaaiškina. Labai atsargiai žiūriu į tą pajamų padidėjimą, nes didėjo MMA“, – sakė J.Varanauskienė, pridurdama, kad jos nuomone apie 90 tūkst. dirbančiųjų ir neuždirbančiųjų nė 200 eurų žmonių mes galėtume perkelti į 1081 eurą gaunančių žmonių kategoriją, esą kai kurių negaunančių MMA realios pajamos yra daug didesnės, nes siekdami nuslėpti mokesčius dalį jų jie gauna „į rankas“.
Prognozavo ateitį
Pasak specialistės, tikėtina, kad MMA neviršijančias algas gaunančių darbuotojų skaičiaus mažėjimui turėjo ir tęstinis „vyšninio voko“ iniciatyvos poveikis bei viešai skelbiamos įmonių išmokėtos vidutinės algos.
Iš 17,9 tūkst. įmonių, kuriose vidutinės darbuotojams išmokėtos algos, nuo kurių buvo mokamos socialinio draudimo įmokos, metų pradžioje buvo mažesnės negu minimali alga, trečiąjį ketvirtį šią ribą jau peržengė 3,4 tūkst. įmonių.
Remiantis „Sodros“ duomenimis, dažniausiai atlyginimai minimalią algą perkopė krovininio transporto įmonėse, statybos bendrovėse, parduotuvėse, restoranuose.
Specialistė prasitarė ir apie tai, kas dirbančiųjų laukia ateityje.
„Ketvirtąjį ketvirtį pajamos dažniausiai būna didžiausios. Daugelis išmoka priedus ir premijas. Ateityje galime tikėtis tolygesnių premijų. Tie žmonės, kurie pernai negavo premijos, šiemet gali ją gauti. Vidutinio darbo užmokesčio augimo tempas lėtės, bet augimo tikimasi ir kitais metais. Taip pat neatsiliks ir šalutinis poveikis - infliacija“, – sakė ji.
