Anot bankininkų, tai – ne saugumo spragos, o bandymas apsaugoti klientus. Ir dėl to kalti tik jie patys, nes galimai pirko iš nepatikimų internetinių pardavėjų, patraukliais pasiūlymais viliojančių būtent prieš šventes.
Pirko Kinijoje
Štai vilnietis Laimonas neseniai gavo žinutę, kad naudotis „Swedbank“ banko kortele nebegalės, nes bankas ją užblokavo. Dėl to jis savaitę atsiskaityti galėjo tik ribotai.
„Ko negaliu – tai naudotis kortele. Galiu viską pirkti internetu, jeigu tai yra tiesiog mokėjimas, pavedimas. Negaliu pirkti kortele, kur reikia suvesti kortelės duomenis, nes kortelė nebeegzistuoja“, – pasakojo į bėdą prieššventinį laikotarpį patekęs Laimonas.
Tiesa, kaip vilnietis išsiaiškino, jo kortele bandyta pasinaudoti Kinijoje. Jis iš ten anksčiau yra siuntęs prekių.
„Norėjau paklausti, kokią sumą tiksliai norėjo nuskaityti, nes pirkau ir per „Alibaba“, ir per kitas oficialias svetaines, bet sako, mes tuos mokėjimus matome, matosi, kad tai mokėjimas už kažką“, – aiškino Laimonas.
Mokėjimo kortelę dėl užblokuoto mokėjimo internetu teko keisti ir Dovilei.
„Kas pasisavino ir ar apskritai pasisavino mano kortelės duomenis banko darbuotojai sakė paaiškinti negalintys. Tik užsiminta, kad tokių kaip aš banke apie 10 tūkstančių“, – sakė ji.
Prevencinė priemonė
SEB bankas oficialiai neatskleidžia, kiek pastaruoju metu klientų kortelių teko užblokuoti, bet anot banko – tai įprasta prevencinė priemonė.
„Kortelės sustabdymas susijęs su banko įtarimu dėl tam tikrų duomenų pasisavinimo. Tai susiję su prieš tai atliktomis operacijomis ir galbūt prieš tai atliktais nesaugiais mokėjimais, dažniausiai internetu. Jeigu klientas gavo žinutę, tai dar nėra, kad jo duomenys buvo pasisavinti“, – situaciją komentavo SEB Baltijos šalių mokėjimo kortelių vadovas Romas Čereška.
Bankininkai pripažįsta, kad bandymų sukčiauti su mokėjimo kortelėmis padaugėja artėjant šventėms.“Žmonės perka dovanas, atsiskaito daugiau internete, natūralu, kad daugėja atsiskaitymų internete ir būtent čia lengviausia paslysti. Ir tokių atvejų būna gal truputėlį daugiau, bet mes nematome didelio nuokrypio nuo kasdienės situacijos“, – sakė R.Čereška.
Reikia likti budriems
Tiesa, sukčiai gali bandyti pasisavinti duomenis ir iš perkančių įprastose parduotuvėse.
„Jie aktyvuoja savo programinį kodą realiose parduotuvėse, į kurias įsilaužė dar prieš kelis mėnesius, bet tą kodą aktyvuoja tik per išpardavimus, kadangi tuo momentu surenka daugiausiai mokėjimo kortelių informacijos“, – apie gudravimus kalbėjo Lietuvos banko vyriausiasis specialistas Darius Rainys.
Bankų teigimu, sukčiai gali bandyti pasisavinti kortelių duomenis dėl pačių klientų aplaidumo, kai klientas kortelę panaudoja netinkamoje vietoje internete.
„Banko aplaidumas būtų, jei bankas neblokuotų įtartinų kortelių, su kuriomis vykdomos operacijos. Šiuo atveju didžiausioje rizikos pusėje yra tos kortelės turėtojas, kuris ją panaudoja netinkamoje vietoje internete, ar duoda į rankas atsiskaityti pardavėjui kavinėje ir panašiai“, – sakė D.Rainys.
Įmones renkasi neatidžiai
Vilniečiai ir patys pripažįsta, kad ne visada atidžiai renkasi, iš kokios įmonės perka internetu.
„Baisu, kad gali pasisavint kas nors duomenis, bet tikim banku. Vis tiek drausti pinigai. Pasitikime, kad prižiūri nepatikimas įmonės“, – sakė vilnietis.
„Žinoma pasitikrini. Pripranti tiesiog, kai daug perki ar daug kažką darai, todėl tiesiog pradedi nebežiūrėt. Bet aišku užsieny tai nebežiūri“, – pasakojo moteris.
„Mes nepažįstamose įmonėse nedarome pirkimų“, – komentavo vilnietė.
