Apie tai „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „Lietuva tiesiogiai“ žurnalistė Daiva Žeimytė kalbėjosi su socialinės apsaugos ir darbo ministru Linu Kukuraičiu.
– Ministre, ko tikitės iš vaiko pinigų? Jūsų manymu, iš 30 eurų per mėnesį bus realios naudos?
– Tikimės to, kas šiuo metu yra labai skausminga. Kai mes matuojame skurdą, vaikų skurdas yra vienas didžiausių tarp amžiaus grupių. Pagal 2016 m. „Eurostat“ duomenis, 33 proc. vaikų gyveno arba žemiau skurdo ribos, arba skurdo rizikoje.
– Pinigai orientuoti į vaikus, ne į jų tėvus?
– Būtent. Tie pinigai yra skirti tam, kad mažintume vaikų skurdą.
– Bet pinigus gaus tėvai.
– Žinoma, gauna šeimos, namų ūkiai, kurie augina vaikus. Kai kalbame apie vaikų skurdą, suprantame, kad skurdas matuojamas viso namų ūkio, skursta ir tėvai. Jeigu pinigai ateis pas tėvus, vaikus, tikėtina, to skurdo bus mažiau visai šeimai. Mes suprantame, kokios problemos yra skurstantys vaikai – tai yra mūsų ateitis, vystymasis, raida, perspektyvos ir t.t.
– Ministre, jūs viena ranka duodate, kita atimate, nes panaikinama neapmokestinamojo pajamų dydžio (NPD) lengvata šeimoms. Tėvai negaus daugiau pajamų per NPD, vietoj to gaus 30 eurų kaip vaiko pinigus. Praktiškai tokia pat suma yra panaikinama. Tai kur čia nauda?
– Problema yra ta, kad šia lengvata naudojasi tik tie, kas uždirba pakankamas pajamas – virš NPD, kuris šiuo metu yra 310 eurų, o numatomas 380 eurų, turi uždirbti bent 200 eurų – 580 eurų nuo kitų metų tam, kad galėtų pasinaudoti lengvata už vieną vaiką. Jeigu turi du vaikus – tau reikia uždirbti 400 ir t.t.
– Čia yra paskata dirbti.
– Tai yra paskata dirbti, bet klausimas, ką daryti su tomis šeimomis, kurios dirba ir stengiasi dirbti, bet uždirba mažas pajamas. Tokiu būdu susikuria dviguba nelygybė – jau ir taip tos šeimos, kurios uždirba daugiau pinigų, disponuoja didesnėmis pajamomis, plius jos gauna lengvatą.
– Jūs į vieną katilą sumaišote ir vaiko pinigus, ir skurstančius vaikus, ir mažai uždirbančias šeimas. Ar galima viską supainioti?
– Dėl to vaiko pinigai ir yra vadinama universalia išmoka visiems, tai nėra jokia pašalpa, nes ji sprendžia daugelį universalių dalykų. Ji neskatina nelygybės, o PNPD lengvata, apie kurią kalbate, skatina nelygybę, nes jeigu daug uždirbi, dar gauni lengvatą, o jeigu mažai uždirbti, negauni lengvatos. Jeigu skaičiuojam sumomis, PNPD lengvata valstybei kainavo 75 mln. eurų. Dabar jeigu vaiko pinigus išdalinam visiems po 30 eurų, reikalingi 200 mln. eurų. Toks skirtumas. 130 mln. eurų vaikai nepasinaudojo.
– Sakote, pinigai skirti vaikams. Jeigu socialinės rizikos šeima gaus pinigus, iš kur jūs žinote, kur juos išleis? Tėvai gaus pinigus, gal pinigai net nepasieks vaikų?
– Kai minite socialinės rizikos šeimas, yra specialios priemonės, kurias naudoja socialiniai darbuotojai savivaldybėse.
– Tikrins?
– Būtent. Socialinės išmokos jau dabar kai kurioms šeimoms nepatenka kaip pinigai, bet patenka kaip prekės, paslaugos. Socialines išmokas socialiniai darbuotojai kartu su šeima suplanuoja, kaip išleisti, ir išleidžiama – per maisto korteles, prekes ir kitus dalykus. Lygiai taip pat bus ir su vaiko pinigais. Socialiniai darbuotojai, kurie dirba su šeimomis, turės labai rimtą įrankį motyvuoti šeimas, kad naudotų pinigus tam, kam reikia.
– Kas spręs, ar reikia tikrinti šeimą ir nustatinėti, kaip išleidžiami vaiko pinigai?
– Paraleliai šiais metais yra priimtas Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas, kuris nustato atvejo vadybos metodą, kad tos šeimos, kur yra grėsmė vaiko saugumui, nepriežiūrai – apie tai, ką mes kalbam, yra vaiko nepriežiūros galimybės – tada atvejo vadybos susirinkime, kurį moderuos socialinis darbuotojas, bet bus ir kiti specialistai, ir šeima, bus sutarta.
– Kitaip sakant, atsakomybė vėl krenta ant socialinių darbuotojų pečių, kurie ir dabar dažnu atveju nesusitvarko su savo pareigomis?
– Deja, mes turime pasakyti, kas nesusitvarko su pareigomis, tai šeimos, už kurias atsakomybę turi prisiimti socialiniai darbuotojai dėl vaikų teisių užtikrinimo. Pagal naują įstatymą daroma viskas, kad socialiniai darbuotojai įgautų įrankius – atvejo vadybos metodas, sprendimo teisė, kaip disponuoti pinigus. Tai didžiuliai įrankiai motyvuoti šeimą, kad ji labiau susitvarkytų.
– Tėvai nėra visiškai patenkinti sistema, pagal kurią bus skiriami vaiko pinigai. Jie sako, kad yra paversti prašytojais, jiems reikia pildyti formas internetu arba savivaldybėse. Ministerija praneša, kad sistema gali strigti. Kodėl negalima automatiškai skirti vaiko pinigų?
– Automatiškai skirti yra labai sudėtinga su mūsų registru. Kiek iš tiesų yra vaikų ir kiek šeimų yra Lietuvoje? Tuo metu, kai „Sodra“ pradėjo rinkti privalomą sveikatos draudimą, pasirodė, kad labai didelė dalis suaugusių, dirbančių, darbingo amžiaus žmonių nėra Lietuvoje ir dėl to išaugo skaičius, kurie lyg yra palikę Lietuvą, bet jie Lietuvą buvo palikę anksčiau. Lygiai taip pat yra su vaikais. Vaiko pinigai yra skiriami tiems vaikams, kurie gyvena Lietuvoje.
Dėl to, kad mes galėtume juos sutikrinti, tam reikalingas paprašymas vieną kartą per visas elektronines sistemas, kurios yra įmanomos – per elektroninę bankininkystę, elektroniniu parašu, tapatybės kortele, kas prie kokių prieina.
Elektroninė bankininkystė turbūt yra viena populiariausių, per ją atliekame pirkimus, galime nusipirkti vieną ar kitą daiktą. Tačiau vieną kartą užregistruoti vaikus ir po to gauti metai iš metų išmoką – čia mums tampa per sudėtinga. Tai yra universali išmoka, tai nėra pašalpų gavimas. Visi Lietuvos vaikai ir visos šeimos gaus. Todėl tikrai negalime kalbėti, kad auginame pašalpinių visuomenę.
– Gal ir nesudėtinga, bet iš to, ką kalbate, suprantu, kad valstybė nelabai žino, kiek yra tų šeimų, kurios pretenduoja į išmoką. Jūs nustatėte sumą, kurią ketinate išdalinti, bet nelabai žinote, kokiam skaičiui žmonių ją išdalinsit?
– Šiuo metu skaičiuojama 530 tūkst. vaikų. Nemaža dalis jų jau dabar gauna vaiko pinigus, nes turi mažas pajamas arba yra daugiavaikės šeimos. Šiems nereikės registruotis. Tiems, kurie šiuo metu negauna vaiko pinigų, reikės papildomai užsiregistruoti.
–Antradienį Seimas patvirtino sistemą, kuri įsigalios nuo sausio 1 d. – „Sodros grindis“. Mokėti „Sodros“ įmoką reikės nuo sumos, ne mažesnės nei minimali mėnesio alga (MMA). Įdomu tai, kad jūs teigiate, kad tai irgi yra visiškai nauja priemonė, bet jeigu žmogus dirba pusę etato, mokesčius mokės kaip už visą etatą. Nemanote, kad tai yra labai didelė problema? Kur socialiai orientuotas, subalansuotas biudžetas?
– Socialiai subalansuotas biudžetas yra tada, kai žmogui užtikrinamos visos socialinės teisės, kurios jam priklauso dėl to, kad jis dirba. Yra žmonės, įdarbinti valandiniu įkainiu, kelios valandos per mėnesį fiksuojamos kaip darbas ir dėl to jis gauna sveikatos ir visas kitas garantijas. Tačiau socialinio draudimo, pensijos, ligos, motinystės, vaiko priežiūros garantijos – jis jų negauna. Pensija nesikaupia, nes nesukaupiamas stažas, dėl to reikalinga, kad 160 tūkst. darbuotojų, kurie gauna mažiau nei minimumą užtikrintume ateitį ir artimąja – vaiko priežiūra, liga ir kitos, ir tolimąją – mūsų pensijos, kad kauptųsi stažas. Tam mes turime daryti šį žingsnį.
– Kodėl tas, kuris dirba pusę etato, turi mokėti daugiau?
– Reikalinga, kad būtų mokama nuo minimo, kad skaičiuotųsi „Sodros“ stažas, kad žmogus gautų adekvačias išmokas.
– Tarkime, uždirbu 180 eurų, dabar sumoku 60 eurų „Sodros“ įmokos, o nuo naujų metų sumoku 120 eurų. Kur čia socialinė lygybė, apie kurią tiek daug kalbama?
– Didžioji „Sodros“ mokesčių dalis tenka darbdaviui, nes jis turi didžiąją dalį sumokėti, darbuotojui būtų plius 3 proc. Žmogus būtų socialiai apdraustas pilnai – ir jo pensija kauptųsi, ir t.t. Žmonės yra tiesiog klaidinami. Jei uždirba mažiau nei minimumą – jiems stažas nesikaupia arba kaupiasi ne toks, kad užtikrintų bent bazinę pensiją.
Dėl to mes turime daryti šiuos žingsnius, nes tų, kurie gauna mažiau negu minimumą skaičius, deja, yra per didelis. Tai yra didžiulis pasiekimas, turint galvoje kad artimos šalys tai yra pasitvirtinę, taip pat ir estai, į kuriuos mes taip mėgstame lygiuotis. Tai rodo, kad ne tik padeda žmogui būti apdraustam, iš kitos pusės, nemažai lėšų traukiasi ir iš šešėlio. Galima spėti, kad nemaža dalis tų, kurie uždirba mažiau nei minimumą, yra susidūrę ir su šešėlio fenomenu.
– Kokio efekto tikitės, pritaikę šią priemonę?
– Mes tikimės, kad bus daug mažiau žmonių, kurie, atėję į pensijinį amžių, tiesiog neturi pensijos, nes neturi būtinojo stažo. Tai yra pagrindinis mūsų siekinys. Lygiai taip pat, kaip ir artima perspektyva, kad jie būtų apdrausti ir gautų pakankamas vaiko priežiūros išmokas, ligos, nedarbo išmokas.
– Norėčiau paklausti apie jus patį. Kaip manote, kaip jums sekasi?
– Jau beveik metai, nemažai dalykų, reformų vyksta.
– Jaučiatės savo rogėse?
– Kaip kada, bet tiek darbo, kad net neleidžiu sau apie tai mąstyti. Darbas labai sudėtingas, komplikuotas, kompleksinis. Kai nuvažiuoju į kitas šalis, su pavydu pamatau, kad, pavyzdžiui, Švedijoje yra bent trys ministerijos, kurios visą tą lauką apima, kur mes vienoje. Yra kompleksiniai, sudėtingi dalykai, kuriuos reikia spręsti, bet turėdamas gerą komandą, ministerijos darbuotojus, kurių dauguma tikrai atsidavę, aukšto lygio specialistai, verčiamės kaip galim. Kartais norėtųsi greičiau, taikliau, kompleksiškiau, iš esmės paimti dalykus, bet kaip galim, taip dirbam. Atiduodam visą save.
– Nesigailite dėl šio sprendimo? Atėjote iš srities, kuri absoliučiai nesusijusi su politika.
– Tokių emocinių klausimų – gailiuosi, nesigailiu, norėčiau ko nors kito ar nenorėčiau – net neužduodu. Bijau nuklysti į melancholiją, o reikia dirbti.
– Iš su politika susijusių žmonių, kurie jus vertina, mato, kaip dirbate yra teigiančių, kad jūs per mažai principingas, esate per švelnus ministras. Sakoma: geras žmogus – ne profesija.
– Gali būti skirtingi vertinimai, bet manau, kad darbai kalba patys už save. Vaikų teisių pertvarka – pavyko teisinę pusę sutvarkyti geriausiai, kaip buvo įmanoma esamame kontekste. Dabar darom visos sistemos pertvarką, Darbo biržos reforma yra atnešta, eilė kitų pertvarkų, reformų, „Sodros“ įmokos. Tai rodo, kad mes pasiekėme rezultatų, o žmonėms reikia rezultatų.
„Lietuva tiesiogiai“ – nuo pirmadienio iki ketvirtadienio 18.40 val. per „Lietuvos ryto“ TV.
