Bute gyventi – prabanga?
Bent jau taip greičiausiai mano valdantieji. Pirmiausia kirto PVM lengvata šildymui – ją panaikinus daugiabučiuose namuose gyvenantiems žmonėms sunkiai pakeliamos šildymo kainos dar gerokai išaugtų. Jau tada buvo klausiama – nejau manote, kad butuose gyvena šalies turtingieji?
Tačiau dabar matoma nemaloni tendencija – štai perkantys vandens tiekimo ir nuotekų valymo paslaugą daugiabučių namų gyventojai moka bene daugiausiai iš visų. Daugiau net nei komerciniais tikslais perkantys šią paslaugą.
Štai geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų valymo paslaugų bazinė kaina daugiabučių namų gyventojams siekia 2,26 Eur/m3 be PVM. Tuo tarpu individualių namų gyventojai už tą pačią paslaugą moka 2,03 Eur/m3 be PVM, o komerciniais tikslais perkantys šią paslaugą – 2,13 Eur/m3 be PVM. Kas lemia tokį kainų skirtumą?
„Šis kainų skirtumas buvo visuomet, ne tik prieš kainų pakėlimą. Kainos daugiabučių namų gyventojams yra aukštesnės jau ne vienerius metus. Daugiabučiuose namuose yra galimas vandens nuostolis vartotojo inžinerinėse sistemose – kitaip sakant, daugiabučio namo tinkluose. Kainų komisija įskaičiuoja šiokį tokį nuostolio procentą dėl to, kad gali būti netvarkingos daugiabučio namo sistemos“, – komentavo „Kėdainių vandenų“ direktorius Kęstutis Vaitkevičius.
Įmonėms yra taikomas didesnis gamtos išteklių mokestis, taigi būtent dėl to joms taikomas didesnis mokestis nei individulių namų gyventojams, tačiau vis tiek – įmonės moka mažiau nei butų gyventojai.
Pasirodo, priskaičiuotas nuostolis, kuris gali būti (bet nebūtinai yra) daugiabučio namo tinkluose, yra didesnis už įmonėms skirtą didesnį gamtos išteklių mokestį.
Žinoma, galime klausti, kuo nusikalto daugiabučio namo gyventojas? Nejau kiekvienas jų atsakingas už tai, kad name galimai yra netvarkingos vandens ir nuotekų šalinimo sistemos? O jeigu jos tvarkingos? Na tai kas – mokėti vis tiek teks daugiausiai iš visų, ir niekam čia nepasiskųsi.
Kaip pasakė, taip ir bus
Naivu būtų manyti, kad kainų sudedamąsias nustatinėja pati vandenį tiekianti įmonė. Tiek bazinių kainų nustatymas trejų metų laikotarpiui, tiek kainų skirtumas priklauso nuo Valstybinės kainų ir energetikos komisijos, kurios nustatyta metodika ir vadovaujasi vandenį tiekiančios įmonės. Žinoma, kainų pakėlimas – jau kitas reikalas. Bet viskam brangstant, naivu būtų tikėtis, kad nebrangtų ir pačios būtiniausios paslaugos.
„Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatyme yra nuostata, kad turi būti patvirtintos paslaugų bazinės kainos. O tų bazinių kainų nustatymui yra paruošta Valstybinės kainų komisijos metodika. Viską daryti reikia pagal tą metodiką. Kaip Kainų komisija pasako, taip ir turi būti daroma.
„Kėdainių vandenų“ direktorius Kęstutis Vaitkevičius pabrėžė, kad viskam brangstant vandens kainos išliko stabilios gerus penkerius metus.
Štai grubus pavyzdys. Tarkime, kad man kubiniam metrui vandens išgauti reikalingi 20 kilovatvalandžių elektros. Tačiau Kainų komisija man pasakys – šiai įmonių grupei taikoma ne 20, o 15 kilovatvalandžių. Ir daugiau negausi – daryk ką nori, bet į kainą tik tiek įskaičiuojama“, – komentavo „Kėdainių vandenų“ direktorius.
Nors tai nuskambėjo kaip lengvas priekaištas, pašnekovas tikina negalintis komentuoti, ar kainas reikėtų dar padidinti, o gal sumažinti.
„Aš nekomentuoju ar reikia kainą pakelti, ar sumažinti, tai yra pagal Kainų komisiją nuspręsta. Ne man spręsti, ar ta jų metodika teisinga, ar ne.
Esmė tik tokia – jeigu viršytos vidutinės kuro sąnaudos, elektros sąnaudos – sukis kaip nori, maukis kelnes, bet tvarkykis taip, kad tilptum į vidutines kainų komisijos nustatytas ribas“, – reziumavo pašnekovas.
Kaina pakilo, kils ir darbuotojams algos?
Sutikite, kainų šuolis – išties įspūdingas. Visgi K. Vaitkevičius tikina – kainos nekilo jau daugiau, kaip puspenktų metų, o be to, jos gali dar ir sumažėti.
„Juk viskas brangsta. Nori nenori darbo užmokestis turi kilti, o jeigu kyla darbo užmokestis, turi brangti paslauga.
Taigi darbuotojams darbo užmokestis kažkiek augs. Negaliu sakyti, kad po šio kainų pakėlimo pasieksime europinį vidurkį, na bet bent minimaliai, kad nors kažkiek paaugs atlyginimai – tikrai taip.
Juk dabar visi reikalaujame aukščiausios paslaugų kokybės, vadinasi ir specialistai turi geri dirbti, o tokių už minimumą negausi“, – komentavo K. Vaitkevičius.
Tiesa, kažin ar faktas, jog darbuotojams bus minimaliai kilstelėti atlyginimai, nuramins gyventojus, kurių sąskaitos dar labiau išsipūs. Juo labiau kad gyventojų mažėja – kasmet Kėdainiai netenka gero tūkstančio žmonių, taigi kartu ir mokesčių mokėtojų.
Mažėjant gyventojų, mažės ir pinigų surinkimas
Kokios tendencijos? Aiškios. Likusiems kainos dar labiau pakils ir, ko gero, toli gražu ne tik vandens.
Tiesa, Tarybos posėdyje svarstant šį klausimą, toli gražu ne visus politikus šie argumentai įtikino. Beveik 11 procentų kylanti paslaugos kaina – ženklus ir stiprus kainos šuolis, kuris tikrai pasijaus mūsų labiausiai pagalbos reikalaujančiai visuomenės grupei.
Štai balsavimo metu susilaikęs Viktoras Muntianas neslėpė – įmonė turi nemažai nuostolių, kurie be abejonės lemia didesnį lėšų poreikį. Tačiau nuostolius sumažinus, ir pinigai imtų taupytis.
„Neįtikino manęs tos priežastys, kodėl kainas reikia kelti. Mano supratimu, įmonės veiklos nuostoliai yra pakankamai dideli, ir yra tam tikras rezervas – kai bus sumažinti nuostoliai, tada bus galima kalbėti apie kainų kėlimą.
Galbūt metus pajėgas, kad tie nuostoliai būtų sumažinti, būtų galima išvengti ir to kainų didinimo“, – svarstė V. Muntianas.
Tuo tarpu Nijolė Naujokienė atkreipė dėmesį, kad kainas padidinti – lengviausias įmanomas žingsnis, kuris, deja, kaip ir visada skaudžiai atsilieps gyventojams.
„Šiuo laiku mūsų žmonės tik ir girdi apie kainų augimą. Maisto produktų kainos kyla, atliekų tvarkymo kainos kyla, dabar ir vandens kainos pakils. Tuo tarpu atlyginimų padidėjimą pajaučia vienetai.
Šiuo atveju vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo kainos pakėlimas, vis dėlto išeis iš to paties žmogaus kišenės. Ir tai jam atsilieps skausmingai.
Tačiau aš galvoju, kad išnaudoti toli gražu ne visi vidiniai administraciniai resursai. Įmonė galėtų įdėti daugiau pastangų, kad prie naujai įrengtų vandentiekio ir nuotekų tinklų aktyviau prisijungtų gyventojai. Šį darbą reikia dirbti gerokai intensyviau – juk kaina labai priklauso nuo to, kiek yra paslaugos vartotojų“, - pastebėjo N. Naujokienė.
Čia galime atsiminti Šėtos ir Kunionių vandentiekio projektą... Nėra ką atsiminti? Na taip, nes dešimt metų lauktas projektas buvo priverstinai sustabdytas, mat konkursą laimėjusi įmonė bankrutavo kartu su visu užstatu. Žinoma, „Kėdainių vandenys“ tikisi ir užstatą atgauti, ir net papildomai pinigų gauti už tokį projekto sutrikdymą, tačiau būkime „biedni bet teisingi“ – nejau dar vienas žlugęs svarbus projektas Jus nustebino?
