„Kaip rodo Higienos instituto sveikatos informacijos centro duomenys, 2016 m. Lietuvoje veikė net 1974 privačios asmens sveikatos priežiūros įstaigos, o tai šešis kartus mažiau nei įstaigų, kurias valdo valstybė, - pasakoja UAB „Creditreform Lietuva“ verslo analitikė Alina Rauktytė, – Tiesa, liūto dalį privačiame medicinos versle užima įmonės ir įmonėlės, teikiančios odontologijos paslaugas. Gerokai nuo jų atsilikę eina gydytojų kabinetai ir poliklinikos. Privatininkų rankose mažiausiai dienos chirurgijos centrų ir greitosios medicinos pagalbos įstaigų.“
Kol kas privačių medicinos įstaigų perspektyvos atrodo pakankamai šviesios. Anot Lietuvos statistikos departamento, toliau kyla vienam gyventojui tenkančios einamosios sveikatos priežiūros išlaidos, kurios 2015 m. preliminariai sudarė 837,1 euro. Auga ne tik sveikatos priežiūros finansavimas iš valdžios sektoriaus, bet ir namų ūkių mokėjimai už sveikatos priežiūrą savo lėšomis. Jei 2014 m. jie sudarė 713,5 mln. eurų, tai 2015 m. – jau 779,4 mln. EUR.
„Privačios medicinos analizei pasirinkome medicinos paslaugas kaip pagrindinę veiklą nurodžiusias bei Sveikatos apsaugos ministerijos licenciją teikti asmens sveikatos priežiūros paslaugas turinčias uždarąsias akcines ir akcines bendroves, individualias įmones bei mažąsias bendrijas, kurių priskaičiavome arti tūkstančio,“ - dėsto UAB Creditreform Lietuva analitikė.
Privatininkų tirščiau didmiesčiuose
Natūralu, kad daugiausiai privačių medicinos įstaigų registruota Lietuvos didmiesčiuose. Vilniuje tokių priskaičiuota netoli 300, Kaune – 173, Klaipėdoje – 67, Šiauliuose – 47, o Panevėžyje 39. Kukliausius privačios medicinos skaičius demonstruoja Alytaus rajono, Kalvarijos, Kupiškio, Neringos, Radviliškio, Rietavo, Rokiškio ir Skuodo savivaldybėse. Čia privatininkų, atitinkančių aukščiau minėtus atrankos kriterijus yra tik po vieną. O Elektrėnų savivaldybėje nepavyko rasti nė vienos privačios medicinos bendrovės ar individualios įmonės.
„Sveikata“ nesiskundžia
Įdomu, kad bene didžiausias privačių sveikatos priežiūros įmonių steigimosi bumas Lietuvą buvo ištikęs 2000 metais. Tuomet įmonių registre buvo įregistruota net 90 įvairių medicinos įstaigų.
Beje, XXI amžius privačiai medicinai Lietuvoje buvo kur kas patrauklesnis nei XX – per septyniolika metų susikūrė du trečdaliai Lietuvoje dabar veikiančių privačių sveikatos priežiūros bendrovių, kai nuo nepriklausomybės atkūrimo iki XX a. pabaigos – tik trečdalis. Liesiausi privačiai medicinai buvo 1990 ir 1996 metai.
Tuomet registre atsirado atitinkamai 8 ir 19 įmonių, pasišovusių rūpintis mūsų sveikata. Kiek neįprasta, kad paskutiniais metais privačių medicinos įstaigų steigimosi tempai lėtėja ir, pavyzdžiui, šiemet turime tik penkias naujas medicinos įmones, turinčios Sveikatos apsaugos ministerijos licenciją. Rinka prisotinta? Ar medicinos verslas pasirodė esąs ne toks lengvas?
Bet kuriuo atveju reikia pasakyti, kad žvelgiant verslo rizikos specialisto akimis privačios medicinos kompanijos gyvuoja visai neblogai. Iš analizuotų įmonių šiemet registruotų turto areštų turėjo mažiau nei vienas procentas, o ieškiniai šiais metais buvo pareikšti tik 1,2 proc. privačios medicinos subjektų. Privatūs medikai tvarkingai mokėjo ir mokesčius Sodrai. Lapkričio mėnesio duomenimis įsiskolinę už socialinį draudimą buvo tik 24 medicinos verslo subjektai. Tiesa, buvo ir tokių, kas Sodrai skolingas net 89 tūkst. eurų.
Septyniasdešimčiai procentų visų medicinos įmonių verslo rizikos vertinimo ekspertai pripažino vidutinį ir aukštesnį kreditingumą, o 57 privačios medicinos subjektai net įvertinti kaip CrefoCert stabilūs, nes gerus verslo rizikos rodiklius išlaiko jau ilgiau nei metus. Logiška ir tai, kad mažesne verslo rizika pasižymi trijų didmiesčių sveikatos priežiūros įmonės. Čia įmonių su geriausiu (1-5 klasės) kreditingumu net 73,5 proc., kai likusioje Lietuvoje - 65 proc. Provincijoje daugiau suskaičiuota ir nemokių įmonių.
Didžioji privataus medicinos verslo dalis – tai smulkios įmonės, turinčios iki 10 darbuotojų. Daugiau 100 dirbančiųjų lapkritį turėjo tik 29 privačios medicinos įstaigos, o turinčių daugiau 500 darbuotojų buvo tik dvi. Tas pat pasakytina ir apie 2016 m. gautas įplaukas. Uždirbusių daugiau nei pusę milijono eurų iš privačios medicinos buvo 108 ūkio subjektai, o galinčių pasigirti didesne nei 10 mln. eurų apyvarta – tik 3. Tai „Druskininkų sveikatinimo ir poilsio centras Aqua“ (pajamos - 10,1 mln. eurų), Vilniaus UAB „SK Impeks Medicinos diagnostikos centras“ (11,3 mln. EUR), Druskininkų AB „Eglės sanatorija“ (20,5 mln. eurų). Rekordininkes vejasi UAB „Affidea Lietuva“ (Kaunas) su 8,8 mln. EUR, UAB „Kardiolita“ (Vilnius) su 7,4 mln. EUR ir UAB Grand Spa Lietuva (Druskininkai) su 7,3 mln. EUR.
„Minimalistų“ daugiau didmiesčiuose
Valstybinių ligoninių medikams pastaruoju metu aktyviai kovojant už didesnius atlyginimus verta pastebėti, kad didelėmis algomis negali pasigirti ir privačioje medicinoje dirbantys specialistai. Tiesa, ekspertai kalba, kad dalis privačios medicinos pajamų taip pat slepiasi šešėlyje, tad ir dalis atlyginimų gali būti mokama neoficialiai.
Žinoma, ir privačioje medicinoje turime įmonių, mokančių tikrai patrauklias algas. Štai, imant dešimties mėnesių atlyginimų vidurkį dosniausios savo darbuotojams buvo odontologijos paslaugų bendrovės. UAB „Vilniaus implantologijos centro klinika“ vidutiniškai mokėjo 1741 EUR, UAB „Denticija“ (Vilnius) – 1673 EUR, Antano Černikio odontologinė klinika (Kaunas) – 1565 EUR, o UAB „Šv. Kristoforo odontologijos klinika“ (Vilnius) – 1554 EUR.
Dantų specialistus penketuke prastumdė tik Norvegijos įmonės filialas Vilniuje, teikiantis slaugos paslaugas, „Orange Personal AB“, kuris savo darbuotojams nepagailėjo vidutinės 1635 EUR algos. Tiesa, Lietuvoje veikiančios norvegų kompanijos su žodžiu „Orange“ pavadinime šiuo metu žiniasklaidoje linksniuojamos dėl darbuotojų išnaudojimo.
Tačiau įvertinus visų beveik tūkstančio privačių kompanijų, teikiančių sveikatos apsaugos paslaugas, šiais metais mokėtus atlyginimus, matyti, kad vidutinė alga privačioje medicinoje nėra tokia spindinti ir siekia tik apie 504 eurus. Regis, ir sveikatos sektorių palietė algos augimo nuotaikos, nes dar metų pradžioje vidutinė alga sudarė kiek daugiau nei 467 eurus.
Labai keista, kad trijuose didžiuosiuose miestuose įsikūrusių privačių medicinos įstaigų atlyginimų vidurkis netgi kiek mažesnis nei likusioje Lietuvoje.
Įdomu ir tai, kad medicinos įstaigų, savo darbuotojams mokėjusių mažiau nei 380 eurų, kas šiuo metu yra minimali mokama alga, didmiesčiuose daugiau nei už jų ribų. Štai net 42,9 proc. Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje įsikūrusių medicinos verslų šykštėjo darbuotojams minimumo, o kituose Lietuvos miestuose, miesteliuose ir rajonuose tokių „taupių“ įmonių buvo 38 proc.
