Vykstant reformai, kredito unijos iki 2018 m. sausio 1 d. privalėjo apsispręsti, ar toliau tęsti kredito unijos veiklą įstojant į centrinę kredito uniją, ar pradėti persitvarkymo į banką procedūrą.
Pagrindinė tokių pokyčių priežastis, pasak Lietuvos banko Priežiūros tarnybos atstovės Agnės Kazlauskienės, tai, kad pastaruosius metus kredito unijų sektorius veikė nuostolingai ir galimai net kėlė riziką įstaigų veiklos tvarumui.
Tiesa, tam, kad kredito unijos galėtų persitvarkyti į bankus, jos turi gauti Lietuvos banko sutikimą pradėti pertvarkymo procedūrą.
„Šia galimybe iki šiol pasinaudojo penkios kredito unijos: „Mano unija“, LTL, „Saulėgrąža“, Rato kredito unija ir kredito unija „Taupa“, kurioms Lietuvos bankas, įvertinęs pertvarkymo plane numatomus atlikti veiksmus, išdavė sutikimus pradėti vykdyti pertvarkymo procedūras“, – patvirtino A.Kazlauskienė.
Anot specialistės, gavusios Lietuvos banko sutikimą pradėti pertvarkymo procedūrą, kredito unijos, tęsdamos įprastą savo veiklą, tuo pačiu turės atlikti pasirengimo tapti banku veiksmus: adaptuoti organizacijos struktūrą, veiklą, pritaikyti vidaus tvarkas, gauti banko licenciją ir kt., o pereinamuoju laikotarpiu vykdyti griežtesnius kapitalo dydžio reikalavimus.
Lietuvos bankas nuolat stebės, ar pertvarkomos kredito unijos laikosi pertvarkymo plano ir ar tinkamai bei laiku atlieka parengiamuosius veiksmus tapimui bankais: „Jeigu bus matoma, kad pertvarkoma kredito unija nesilaiko plano, Lietuvos bankas turi teisę atšaukti sutikimą dėl pertvarkos“, – patikslino A.Kazlauskienė.
Taip pat pranešama, kad jeigu pertvarkoma kredito unija iki 2023 m. sausio 1 d. negautų banko licencijos ar netaptų centrinės kredito unijos nare, ji netektų ir kredito unijos veiklos licencijos.
