Jau kurį laiką transporto logistikos kompanijos iš savo darbuotojų nelegaliai pasiima dalį įmonėse vairuotojams mokamo atlyginimo sakydami, kad pinigai skirti asmens fondui, kuris tarp vairuotojų dar vadinamas „bačka“.
Neteisėtą rinkliavą vykdančios įmonės vairuotojams aiškina, kad jos taip apsidraudžiančios nuo vairuotojų ateityje kompanijai galimos pridaryti žalos.
Tiesa, vėliau pinigai negrąžinami. Negana to, nemokėdamos jokių mokesčių ir disponuodamos „neegzistuojančiais“ pinigais kompanijos fondo pinigus susižeria į savo kišenę.
Dėl tokios veiklos ne vieną tyrimą jau pradėjo ir Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI).
Veikia pagal schemą
Logistikos kompanijų fondai, kaip teigia vienoje tokių įmonių dirbęs Aurelijus, – jokia naujiena šiame sektoriuje dirbantiems žmonėms, mat tai ne vienos, o daugelio logistikos kompanijų išmonė.
O viskas čia veikia taip: įmonė kas mėnesį vairuotojui išmoka atlyginimą, tačiau dažnai jis būna 50 ar 100 eurų mažesnis, nei turėtų būti, o šie pinigai nukeliauja į įmonės tvarkomą asmeninį vairuotojo fondą, kurio suma kiekvienoje įmonėje būna skirtinga. Kaip minėjo Aurelijus, jam iš savo asmeninių pinigų surinktame fonde visada reikėdavo turėti bent 500 eurų.
Toks kiekvieno vairuotojo fondas logistikos įmonėse, pasak vyro, grindžiamas tuo, kad jis skirtas kompensuoti žalai, kurią esą įmonei ateityje gali padaryti vairuotojas, tarkime, kiek nukrypęs nuo kelio ir padidinęs kilometražą, todėl sudeginęs daugiau degalų, apgadinęs automobilį ir panašiai.
Įdomiausia, kad iš kiekvieno darbuotojo atlyginimo surinkti fondo pinigai nėra įteisinti, kitaip tariant, nėra jokio dokumento ar raštiško susitarimo, liudijančio, kad toks fondas išvis egzistuoja, jau nekalbant apie surinktų fondo pinigų grąžinimo sąlygas. Ne mažiau įdomu ir tai, kad patys vairuotojai kaskart turi pasirašyti dokumentus, jog gavo visą atlyginimą, nors dalis jo nukeliavo įmonei arba, kitaip tariant, į fondą.
Atrodo, kad darbuotojams fondo pinigai turėtų būti grąžinami bent tada, kai jie išeina iš darbo, tačiau įmonės juos palieka tuščiomis kišenėmis, argumentuodamos, jog vairuotojas nusižengė ir nuobauda buvo „išskaičiuota“ iš fondo.
Taip kompanijoms nuo kiekvieno darbuotojo lieka nemaža pinigų suma ir mokesčiai nesumokami. Kitaip tariant, šie darbuotojų pinigai išvis „neegzistuoja“, nes darbuotojai pasirašo, kad gavo visą atlyginimą.
Tikina netekęs maždaug 4 tūkst. eurų
Panašioje situacijoje teigė atsidūrę ir logistikos kompanijoje „Transtira“ dirbę tolimųjų reisų vairuotojai Saulius ir Aurelijus. Abu vyrai tikino, kad viskas vykdavo pagal panašią schemą.
„Kai įmonė išmokėdavo atlyginimą, mes pasirašydavome, kad jį gaudavome visą. Tau atneša krūvą lapų ir liepia pasirašyti, o už ką rašaisi – nežinai nė pats. Niekas nieko neskaito, tiesiog nėra kada, o tik pabandyk jiems ką nors pasakyti – tavęs nepriims į darbą“, – pasakojo ketverius metus logistikos kompanijoje dirbęs Aurelijus.
Pasak jo, būtent šioje įmonėje kiekvienam vairuotojui nustatytas fondas buvo 500 eurų.
„Būdavo, įmonė nusprendžia, kad tavo automobilyje yra didelė degalų išeiga, todėl iš fondo nuskaičiuos 200 eurų už degalus, arba randa kokį įbrėžimą. Gal nevykdei vadybininko nurodymo, pasakei ne taip, kaip reikėjo pasakyti, – tada tau nubraukia kokius 300 eurų, o tu paskui vėl renki tą fondą iki 500 eurų iš savo atlyginimo“, – pasakojo vairuotojas.
Jo teigimu, prireikus įmonė iš atlyginimo per mėnesį vyrui nuskaičiuodavo apie 100 eurų, o iš viso jis taip yra netekęs apie 4 tūkst. eurų.
Pinigų neatidavė
Po ketverių metų nusprendęs išeiti iš darbo vyras pasakojo sukauptus fondo pinigus matęs kaip savo ausis.
„Manęs netenkino tokios nesąmonės, tokių dalykų niekur nėra. Net įvykdžiau visus jų reikalavimus, jie prašė, kad atidirbčiau dvi savaites, bet jie man fondo pinigų negrąžino ir motyvavo tuo, kad yra per didelė degalų išeiga, todėl atskaitė iš fondo 150 eurų už degalus, dar 50 eurų man kainavo tai, kad, jų nuomone, važiavau ne pagal maršrutą, paskui vadybininkas skyrė 150 eurų baudą, kad aš kažkokio popieriaus neužpildžiau ir panašiai. Likau be savo fondo“, – piktinosi Aurelijus.
Į tokią pat situaciją pakliuvo ir Aurelijaus kolega Saulius. Rugpjūčio mėnesį išėjęs iš darbo savo 500 eurų jis taip pat neatgavo.
„Įmonė man taip pat negrąžino pinigų. Juos atskaičiavo už neva materialinę žalą – įlenkiau bakelį, o kitą nubrozdinau, tačiau iki šios dienos jokie remonto darbai atlikti nebuvo, o ta mašina toliau važinėja, niekas nepakeista“, – tvirtino kompanijoje 3 metus dirbęs vyras. Jis pridūrė, kad tokie ir kiti išgalvoti dalykai yra tik pretekstas neatiduoti pinigų.
Parašė skundą Darbo inspekcijai
Drauge kompanijoje dirbę Saulius ir Aurelijus teigė taip visko nepaliksią. Vyrai kreipėsi į Darbo inspekciją ir parašė skundą, kuris turėjo būti nagrinėjamas šį trečiadienį. Tiesa, kaip pasakojo Saulius, skundo svarstymas „Transtiros“ advokato prašymu buvo atidėtas iki sausio 17 dienos.
„Turėtume gauti išvadas, nors mus jau nuteikė, kad sprendimas bus ne mūsų naudai. Tikiuosi, kad atgausiu pinigus. Kitu atveju kreipsimės į teismą“, – patvirtino Aurelijus.
Lrytas.lt komentaro iš logistikos kompanijos „Transtira“ taip ir nesulaukė, o įmonės puslapyje nurodytu kontaktiniu telefonu niekas neatsiliepė.
Įrodė ir teismas
Atvejai, kai darbuotojai dėl surinktų ir negrąžintų fondų pinigų kreipiasi į teisines institucijas, nėra pavieniai. Štai kovo mėnesį panašią bylą laimėjo įmonės „Transimeksa“ tolimųjų reisų vairuotojas. Jam teismas priteisė 1130,39 eurų vidutinio darbo užmokesčio bei 950 eurų sukauptą sumą, kuri vairuotojams gerai žinoma kaip „užstatas“.
Teisme vairuotojas aiškino, kad jį atleidžiant iš darbo „Transimeksa“ su juo iki galo neatsiskaitė ir negrąžino apie 1000 eurų sumos, kuri buvo sukaupta darant išskaitas iš darbo užmokesčio po 50 eurų už galbūt ateityje vairuotojo padarysimą žalą darbdavio turtui.
Tąkart, kaip teigiama Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ interneto puslapyje, vairuotojas teismui pateikė vaizdo ir garso medžiagą, kurioje „Transimeksa“ darbuotojai pripažįsta atsiskaitymo lapeliuose ir buhalterinėje apskaitoje nenurodytus kaupiamuosius atskaitymus iš darbo užmokesčio, vadinamus „fondu“, „bačka“, kurie niekaip nėra fiksuojami.
Paprastai šie pinigai vairuotojui grąžinami atleidžiant iš darbo, jei nebūna įvykių ar degalų pereikvojimo, tačiau šiuo atveju pinigai nebuvo grąžinti, nors minėtų „nusižengimų“ vairuotojas nepadarė. Taip pat buvo prašoma priteisti 3132,40 eurų kompensaciją už nakvynes krovininio automobilio kabinoje.
Pavadino vieša paslaptimi
Krovininio autotransporto profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkas Gintaras Kondrackis pasakojo puikiai žinantis tokias situacijas, mat tokia „tvarka“ įvesta daugumoje logistikos kompanijų.
„Tai vieša paslaptis, kad daug įmonių renka tokius fondus, o jie yra neįforminti ir neįteisinti. Tarkime, susitaria su nauju žmogumi, kad jam per parą bus mokami 60 eurų, į kuriuos įeis dienpinigiai ir minimalus koficiento mokestis. Tada jam būna pasakoma, kad įmonėje renkamas fondas ir jis būna nuo 500 iki 1500 eurų. Paaiškinama, kad jei tu ką nors pridarysi ir dėl to įmonė turės nuostolį – jie atskaičiuos pinigus, bet jei viskas gerai, išeinant iš darbo pinigai bus grąžinti“, – apie puikiai žinomą logistikos įmonėse veikiančią schemą pasakojo G.Kondrackis.
Jo teigimu, kai žmogus grįžta iš tolimojo reiso, jam duodamas pasirašyti kasos išlaidų orderis, kuris įrodo, kad žmogus pinigus gavo grynaisiais: „Tik tada tie pinigai kažkur nukeliauja. O jei oficialiai, tai vairuotojo pasirašyti dokumentai rodo, kad jam pinigai buvo išmokėti grynaisiais, nors jis jų ir negavo“, – teigė specialistas.
Anot jo, įmonės gautus fondų pinigus galbūt išleidžia ne vairuotojų padarytai žalai atlyginti, o kitoms reikmėms.
„Įmonės tuos pinigus, manau, panaudoja kyšiams. Kai kam naudinga, kad pinigai „nusėstų“ neapskaityti. Jie tiesiog pasidaro išplauti“, – sakė vyras.
VMI situaciją žino
VMI Kontrolės departamento direktorė Eglė Ramanauskienė lrytas.lt patvirtino, kad tokios situacijos VMI yra puikiai žinomos, o atliekant kontrolės veiksmus, analizuojant turimą informaciją bei remiantis krovinių pervežimo veiklą vykdančių įmonių darbuotojų pranešimais, keliose įmonėse nustatyta atvejų apie kaupiamus „fondus“ bei daromus mokestinius pažeidimus.
Tiesa, kol atliekami kontrolės veiksmai, daugiau informacijos specialistė teigė kol kas suteikti negalinti.
Vis dėl to, pasak jos, jeigu įmonė patiria išlaidas, kurias darbuotojai jai kompensuoja, tai kompensacijos sumomis mažinamos įmonės patirtos sąnaudos.
„Kadangi pagal Pelno mokesčio įstatymo nuostatas įmonės pajamomis laikomos iš Lietuvos šaltinių ir iš ne Lietuvos šaltinių uždirbtos ir (arba) gautos pajamos, tai tuo atveju, jeigu įmonė iš darbuotojų surinktų lėšų jiems negrąžina arba nepanaudoja patirtoms išlaidoms kompensuoti, tai, apskaičiuojant apmokestinamąjį pelną, tokios iš darbuotojų surinktos sumos bus laikomos įmonės uždirbtomis pajamomis“, – sakė E.Ramanauskienė.
Už apgaulingą buhalterinės apskaitos tvarkymą Lietuvos Respublikos įstatymai numato administracinę ir baudžiamąją atsakomybę.
