Tikriausiai daugelis dar pamena 2012-uosius, kai dyzelino kaina buvo priartėjusi, o A95 markės benzino net ir perkopusi 5 litų (1,45 euro) ribą.
Gali būti, kad šįmet tai vėl pasikartos. Mat didesniuose degalinių tinkluose litras dyzelino jau kainuoja iki 1,15 euro, o benzino – per 1,2 euro.
Tiesa, mažesnėse degalinėse, ypač įsikūrusiose provincijoje, jos pastebimai mažesnės – net keliais centais už litrą. Tačiau tai vis tiek gerokai daugiau nei, tarkime, praėjusių metų rudenį.
Prognozės – gana niūrios
Pasak Lietuvos naftos produktų prekybos įmonių asociacijos prezidentės Daivos Jokšienės, pastaruoju metu degalai brangsta dėl kylančių naftos kainų, o žvelgiant į įvairių bankų ir ekonomistų prognozes sunku tikėtis, kad kaina šįmet sumažėtų.
„Nuo 2014 metų naftos barelio kaina sukosi tarp 40 ir 50 JAV dolerių (dabartiniu kursu atitinkamai 33,5 ir 41,9 euro. – Red.), o dabar jau priartėjo prie 70 dolerių (58,7 euro).
Daugumoje prognozių minima, kad šiais metais vidutiniškai nafta kainuos daugiau nei 70 dolerių.
Aišku, būna įvairių veiksnių, kurie keičia šiuos spėjimus. Pavyzdžiui, Amerika gali smarkiai padidinti skalūnų naftos gavybą. Tačiau kol kas nematyti, kad nafta galėtų atpigti“, – kalbėjo D.Jokšienė.
Lėmė ir išaugęs akcizas
Asociacijos vadovės teigimu, maždaug 50 proc. degalų kainos priklauso nuo to, už kiek jie įsigyjami iš didmenininkų.
Daugiausia operatoriai perka iš „Orlen Lietuva“ gamyklos.
Jos didmeninės kainos išaugo pastebimai. Antai gruodžio 18 d. litras dyzelino čia kainavo mažiau negu 0,94 euro, o užvakar – jau 0,987 euro. A95 benzinas per tiek laiko pabrango nuo 1,034 iki 1,049 euro, nors vienu metu kaina buvo pasiekusi ir 1,057 euro.
Didesnį dyzelino kainos šuolį nulėmė išaugęs mokestis. Dyzelino akcizas nuo sausio 1 dienos Lietuvoje padidėjo nuo 330,17 iki 347 eurų už tūkstantį litrų. Tai reiškia, kad anksčiau nuo kiekvieno litro dyzelino kainos 33 centai tekdavo valstybei akcizo pavidalu, o nuo Naujųjų metų ši dalis pakilo iki beveik 35 centų.
Dar labiau pabrango žymėtas, specialiai ūkininkams skirtas dyzelinas. Jo akcizo tarifas išaugo nuo 21 iki 56 eurų už tūkstantį litrų. Verslininkai pastebėjo, kad ūkininkai pernai skubėjo prisipirkti pigesnių degalų žinodami, kad jiems bus didinami akcizai.
Kreipėsi dėl tyrimo
Jau tapo kone tradicija, kad pradėjus kilti degalų kainoms ima spirgėti politikai, šaukdami apie degalinių savininkų sąmokslą. Ne išimtis ir šie metai – „tvarkiečių“ frakcijos Seime seniūnas Vytautas Kamblevičius jau kreipėsi į Konkurencijos tarybą.
„Kiekvieną dieną degalų kainos kyla kaip ant mielių, nes didieji degalinių tinklai, bendradarbiaudami tarpusavyje ir derindami kainas, jas keičia kasdien.
Kreipiausi į Konkurencijos tarybą, kad būtų pradėtas išsamus tyrimas, kuris nustatytų visas degalinių tinklų bendradarbiavimo formas, ribojančias konkurenciją“, – ištrimitavo parlamentaras.
Tiesa, net ir ne specialistui gana keistokai skambėjo jo teiginys apie naftos kainas: „Net nesikeitus benzino akcizui jo kainos vis dar kyla, tačiau tendencijos žaliavinės naftos rinkoje nekinta.“
D.Jokšienė nesistebėjo, kad atsirado tokia iniciatyva, nes degalų pardavėjams sulaukti panašios kritikos jau tapo įprasta.
„Teks dar kartą pakartoti, kad jokių susitarimų nebuvo, kiekviena įmonė kainas nustatinėja savarankiškai.
Aišku, kai jos ima kilti vienu metu, susidaro įspūdis, kad čia kažkoks sąmokslas.
Degalinės dirba su 6–7 procentų marža, patys degalai yra greitos apyvartos produktas, todėl dirbtinai kelti kainų niekam neapsimoka dėl tokiais atvejais mažėjančios paklausos“, – aiškino asociacijos vadovė.
Kainų rekordai
Brangiausiai šį dešimtmetį už degalus vairuotojai mokėjo 2012-aisiais. Tų metų rugsėjį A95 markės benzino litras buvo pabrangęs iki 5 litų (1,45 euro), dyzelinas – iki 4,58 lito (1,33 euro).
Tiesa, dyzelinas buvo brangiausias 2012-ųjų balandį, kai už jo litrą vairuotojai turėjo mokėti 4,81 lito (1,4 euro), o ir benzinas tuo pat metu kainavo vos 5 euro centais pigiau.
Tais metais barelis „Brent“ rūšies naftos buvo pabrangęs kone iki 120 dolerių (dabar – 100 eurų).
Vėliau degalų kainos ėmė čiuožti žemyn. Antai 2014-ųjų spalio viduryje litras A95 benzino dar kainavo 4,53 lito (1,31 euro), o 2015-ųjų sausio pirmąją savaitę vidutinė jo kaina jau sukosi apie 1,14 euro.
2015 metų pradžioje naftos barelis kainavo apie 45 dolerius (37,7 euro).
Priežasčių naftai atpigti – beveik jokių
Dabar „Brent“ rūšies naftos barelio kaina sukasi apie 70 JAV dolerių.
Rinką pastaruoju metu solidžiai palaiko Naftą eksportuojančių šalių organizacijos ir kai kurių jai nepriklausančių valstybių gavybos apribojimo programa, kurią kartelis praėjusių metų lapkritį nusprendė pratęsti iki 2018 m. pabaigos.
Tokio žingsnio teko imtis dėl pernelyg didelės pasiūlos. Bet dabar padėtis jau keičiasi.
Naujausiomis „Bank of America Merrill Lynch“ prognozėmis, 2018 metais pasaulyje numatomas 430 tūkst. barelių per parą naftos deficitas. Anksčiau buvo prognozuojama, kad per parą bus išgaunama 100 tūkst. barelių mažiau, nei suvartojama.
Anot banko, dėl šios priežasties padidinta „Brent“ naftos kainos 2018 metų prognozė – nuo 56 iki 64 dolerių (atitinkamai 46,9 ir 53,6 euro) už barelį. WTI naftos rūšies kainos prognozė 2018 metams padidinta nuo 52 iki 60 dolerių (43,6 ir 50,3 euro) už barelį.
„Morgan Stanley“ analitikai savo ruožtu prognozuoja, kad „Brent“ naftos kaina iki trečiojo šių metų ketvirčio pakils iki 75 dolerių (62,8 euro) už barelį. (ELTA)
