„Visos tos investicijos į kriptovaliutas rodo žmonių truputį naivų tikėjimą, kad pinigai auga ant medžių, kad galima iškasti bitkoinus ir praturtėti. Reikia suprasti: tam, kad kas nors pirkdamas ir parduodamas bitkoinus praturtėtų, kitas turi tiek pat nuskursi“, – kalbėjo „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis.
Iš rekordinių aukštumų bitkoino kursui nukritus perpus, ne vienas jau prognozuoja: burbulas bliūkšta.
Vertė nepagrįsta
„Manau, praėjusių metų bitkoino kainos kilimas buvo tikrai nepagrįstas“, – teigė N.Mačiulis.
Ekonomisto nuomone, vieno bitkoino realią vertę labai sunku nustatyti – už virtualios valiutos nėra nei jokio turto, nei pinigų srautų.
„Kaip mokėjimo priemonė tai yra brangu, lėta, sandorių tvirtinimas reikalauja daug elektros energijos, tad natūralu, kad kasdieniam atsiskaitymui tai visiškai netinkama priemonė“, – kalbėjo N.Mačiulis.
Vis dėlto kriptovaliutomis patikėję žmonės bitkoinus laikė tarsi skaitmeniniu auksu, kurio pasiūla labai ribota: „Dėl to ir kilo kaina. Bet paaiškėjo, kad tai tėra fikcija – jau matėme ne vieną bitkoino skilimą, iš kurio atsirado kitos kriptovaliutos.“
N.Mačiulio nuomone, dabartinis bitkoino kurso kritimas – dar ne pabaiga: „Kaina bus daug arčiau nulio nei 20 tūkstančių.“
Dalis bitkoino kurso kritimo susijusi su panika žmonių, kurie ima suprasti, kad praranda investuotus pinigus. N.Mačiulis tikisi, kad žmonės ims suprasti, su kokia rizika susijusios tokios investicijos.
„Nėra jokių požymių, kad kaina tik didės. Čia matome klasikinio burbulo požymius, kai kylant kainai atsiranda vis daugiau mėgėjų investuotojų, kurie nori praturtėti ir šoka į tą traukinį. Bet istorija rodo, kad daug dažniau tokie žmonės pralošia, o ne praturtėja“, – teigė ekonomistas.
Vertina kritiškai
Ir Lietuvos bankas į kriptovaliutas skatina žiūrėti kritiškai. „Virtualiosios valiutos yra ypač rizikinga priemonė, o spekuliavimas jomis gali lemti reikšmingus pinigų praradimus“, – dar praėjusių metų spalį išplatintoje Lietuvos banko pozicijoje dėl virtualiųjų valiutų teigė Lietuvos banko valdybos narys Marius Jurgilas.
Bankas laikosi pozicijos, kad finansų rinkos dalyviai neturėtų užsiimti virtualiųjų valiutų pardavimu, neturėtų sudaryti sąlygų klientams atsiskaityti virtualiosiomis valiutomis, nevykdyti jokių operacijų virtualiosiomis valiutomis, taip pat neužsiimti jų keitimo ar kita panašia veikla.
Lietuvos banko atstovai ne vieną kartą kalbėjo apie pagrindinę riziką, susijusią su kriptovaliutomis, – šis dalykas nėra reglamentuojamas ir jam nėra taikomi tokie patys apsaugos standartai kaip finansinėms paslaugoms.
Išties, virtualiosios valiuotos nėra padengtos apčiuopiamu kapitalu, tad jų vertės svyravimui gali nebūti jokių stabdžių.
Pavydėtinas atsparumas
Bitkoinas neteko daugiau nei 2 tūkst. JAV dolerių vertės praėjus parai po to, kai Pietų Korėjos finansų ministras Kim Dong-yeonas pranešė, jog su spekuliantais kovodama šalis gali uždrausti prekybą kriptovaliutomis, rašo „Insider PRO“.
Nepaisant to, bitkoino vertė bent kol kas – itin didelė. Klausimas čia kitas: kas lems kainos smukimą?
Į bitkoinus ir su juo susijusias technologijas investuojančios bedrovės „Digital Currency Group“ plėtros direktorė Meltem Demirors teigė, kad anksčiau bitkoinas ir kitos kriptovaliutos buvo neįtikėtinai atsparios blogoms naujienoms.
Tokios skaitmeninių valiutų biržos kaip „Mt. Gox“, „Bitfinex“ ir BTC-e atlaikė vieną įsilaužimą po kito. Taip programišiai susirinko bitkoinų už šimtus milijonų dolerių.
Rugsėjį Kinija ėmė uždarinėti vietos rinkoje veikusias skaitmeninių valiutų biržas, tačiau tai nesustabdė bitkoino augimo. Tai tapo ypač akivaizdu, kai skaitmenine valiuta susidomėjo apribotos rizikos fondų prekeiviai ir ateities sandorių rinkos.
Griūtį galėjo sukelti sėkmingas bitkoino „blockchain“ sistemos nulaužimas. Ši technologija, kuri leidžia užrašyti ir patvirtinti kiekvieną transakciją, naudoja tikslias visame pasaulyje esančių kompiuterių duomenų bazių kopijas. Programišiai gali pakeisti „blockchain“ istoriją, tačiau tai sudėtinga.
Krūvelė neatsakytų klausimų
Labiau tikėtinos grėsmės – kur kas paprastesnės. Nors į bitkoiną investavo daug spekuliantų ir investuotojų, šią valiutą panaudoti realiame gyvenime keblu. Transakcijos vyksta ilgai, o už jas imami komisiniai – nemenki. Kas norės už kavą sumokėti 4 JAV dolerius bitkoinais, jei kitą savaitę jie gali būti verti 8 JAV dolerių?
„Rimtas mūsų kompanijai kilęs rūpestis yra tai, kad kriptovaliutos neturi pavyzdžių, kai gausus būrys vartotojų jomis atsiskaito už pirkinius ar paslaugas. Tai vienas didžiausių grėsmių mūsų kompanijos egzistavimui“, – teigė GDAX vadovas Adamas White'as.
Tarp bitkoino plėtotojų vyksta tikras atviras karas: viena grupė siekia, kad tinklas būtų pakeistas, kita šio sumanymo nepalaiko.
„Reikia, kad kūrėjų bendruomenė susirinktų krūvon ir išsiaiškintų jo tolesnio tobulinimo užmojus“, – bloomberg.com kalbėjo viena „Wedbush Securities“ vadovių Sheri Kaiserman. Be to, ji buvo viena pirmųjų Volstrite, kuri patikėjo bitkoino potencialu.
Be to, bitkoinui tenka konkuruoti su kitomis skaitmeninėmis valiutomis, kurių vertės lygis taip pat šoko tūkstančiais procentų į viršų ir lygiai taip pat stipriai smuko.
Visos viltys – rasti bendraminčių
O štai svarbiausia rizika bitkoinui: „Pagrindinis veiksnys, tempiantis kainą į viršų, gali ir traukti ją žemyn. Tai bandos instinktas“, – tikino „blockchain“ technologijos startuolio vadovas Adamas Ludwinas.
Visos investicijos turi spekuliacinį prieskonį, tačiau, skirtingai nuo akcijų, bitkoinas ateityje negarantuoja pajamų, kurias investuotojai galėtų įvertinti. Investuoti į bitkoiną reiškia tikėti, kad ir kiti norės padaryti tą patį.
Nepaisydami neramumų politikoje, Šiaurės Korėjos ir augančios akcijų vertės, investuotojai, atrodo, yra pasiryžę rizikuoti, nes baiminasi pražiopsoti didelį uždarbį. O galbūt dėmesys bitkoinui – priešinga šio optimizmo pusė? Kriptovaliuta vilioja daugelį investuotojų, nes jie čia įžvelgia kažką, kas galbūt leistų apsidrausti nuo rizikų, panašių į tas, kurios kilo 2008 metais.
Susižavėjimas bliūkšta ne visur
Rusijos valdininkai taip pat baiminasi pernelyg didelio savo šalies piliečių susidomėjimo kriptovaliutomis, rašo gazeta.ru. Vaizdingai problemą nusakė Rusijos centrinio banko (CB) pirmasis pavaduotojas Sergejus Švecovas. Pasak jo, CB nerimauja dėl „viagros efekto“, kuris gali pasireikšti su kriptovaliutomis.
„Mums kelia rūpestį viagros efektas. Viagra buvo išrasta atsitiktinai, bandant sukurti receptą širdies raumens atkuriamai regeneracijai, o galų gale buvo gautas kitas produktas. Nerimą mums kelia tai, kad pasaulinei rinkai buvo kuriama kažkas tokio, kas galėtų būti naudojama kaip mokėjimo priemonė, o buvo sukurta puiki platforma finansinei piramidei statyti“, – sakė jis.
S.Švecovas pažymėjo, kad „šiandien mes matome šiose naujose įstatyminėse nuostatose, susijusiose su kriptovaliutomis, ažiotažą – didžiulę šių valiutų ne kaip mokėjimo priemonės paklausą, o būtent kaip priemonės investuoti į kažką tokio, apie ką žmonės menkai teišmano, kad rytoj perparduotų brangiau.“
„Kitaip tariant, yra gryna investavimo istorija... todėl gerai, kad mes apie tai jau galvojame, bet tikrai ir tiksliai reguliatoriai nedarys nieko, kas galėtų skatinti šių piramidžių augimą“, – pridūrė A.Švecovas.
O finansų ministro pavaduotojas Aleksejus Moisejevas apgailestaudamas pareiškė, kad šių dienų paaugliai linkę dovanų gauti ne išmanųjį telefoną, o kriptovaliutų „fermą“.
