Bitkoinas – labai nepastovi valiuta. Tačiau laiku spėję įsigyti nebrangiai kainavusios valiutos uždirbo tiek, kad tokių turtų net sapnuoti negalėjo.
Vienas anoniminis bitkoinų milijonierius aprašė savo istoriją. 2010 m. bitkoinas kainavo tiek mažai, kad jo nebūtų užtekę net ir picai. Tačiau būsimajam milijonieriui tai nesutrukdė jau metų gale būti sukaupus 12 tūkst. bitkoinų. Ateityje toks sprendimas atsipirko keleriopai. 2013 m. vieno bitkoino vertė siekė 100 JAV dolerių.
Tuo metu anoniminiam turtuoliui dėl priežasčių, nesusijusių su kriptovaliutomis, dalį bitkoinų teko parduoti. Praėjus keleriems metams jo bitkoinų vertė jau viršijo 10 mln. JAV dolerių. Tačiau, nenorėdamas atkreipti į save dėmesio, jis nedideliais kiekiais kriptovaliutą ėmė pardavinėti. Ateityje turtuolis ketina pasinaudoti investicinėmis strategijomis, tačiau mesti įprasto darbo negalvoja. Susidomėjusiems kriptovaliutomis šis investuotojas pataria būti kantriems ir negodiems bei sekti skaitmeninių valiutų pasaulio naujienas.
Už močiutės dovanotus pinigus
Šis žmogus pirkti bitkoinus ėmėsi 2011 m., kai jam tebuvo 11 metų. Iš močiutės dovanų gavęs tūkstantį JAV dolerių sulaukė brolio patarimo, kaip pinigus išleisti. Tuo metu kriptovaliuta kainavo 12 JAV dolerių. Tačiau jau po metų Erikas Finemanas savo pirmuosius bitkoinus pardavė po 1,2 tūkst. JAV dolerių.
Už gautus pinigus vaikinas 2014 m. pradėjo internetinę šviečiamąją kampaniją. E.Finemanui nepatiko mokytis mokykloje, todėl vylėsi, kad jo sumanyta paslauga sujungs nusivylusius mokinius su mokytojais.
Vyrukas persikėlė į Silicio slėnį, pakeliavo, o 2015 m. pardavė savo kompaniją. Jis galėjo rinktis – 100 tūkst. JAV dolerių ar 300 bitkoinų. E.Finemanas pasirinko bitkoinus ir išlošė – būdamas 18-os tapo milijonieriumi.
Pastaruoju metu E.Finemanas dirba su keliais projektais ir bendradarbiauja su NASA.
Gebėjimas jausti verslą ir sveikas požiūris jam padėjo iš kriptovaliutų susikrauti turtą.
Semia abiem saujom
Jeremy Gardneris – dar vienas žmogus, kuris į bitkoinus pradėjo investuoti vos atsiradus kriptovaliutoms.
2013 m. jis iš bičiulio mainais į grynuosius gavo bitkoinų. J.Gardnerį patraukė skaitmeninės valiutos idėja ir tai, kad nėra jokio centrinio reguliuojančiojo organo. J.Gardneris tapo garsus kaip ryžtingas kriptovaliutų šalininkas. Jis taip pat aktyviai investavo į tai, kad būtų sukurta kompanija, remianti bitkoinus ir „blockchain“ technologiją.
J.Gardneris neatskleidžia, kiek jis uždirbo investuodamas į bitkoinų technologijas, tačiau jis vadinamas doleriniu milijonieriumi. Nepaisant tokios sėkmės, vyras suvokia, kad už bet kokio staigaus proveržio kriptovaliutų rinkoje tikėtinas smukimas. Todėl J.Gardneris savo pinigus paskirstė po skirtingus projektus. Taip ne tik apsaugomas turtas, bet ir išnaudojama galimybė susižerti pinigus iš įvairių šaltinių.
25 milijonai vietoj 3 tūkstančių
Daugelis svajoja apie keliones, tačiau Mr. Smithas tą pavertė realybe. Tai tapo įmanoma dėl investicijų į bitkoinus.
Buvęs Silicio slėnio darbuotojas pirmą sykį apie kriptovaliutas išgirdo 2010-ųjų liepą, o po kelių mėnesių įsigijo pirmąsias monetas. Tikėdamas ateitimi, jų nejudino iki 2013-ųjų. Tuo metu bitkoino kotiruotės ėmė sparčiai kilti. Tam tikru momentu kriptovaliutų vertė, palyginti su kaina, kurią už jas sumokėjo Mr. Smithas, viršijo 2 tūkst. kartų. Todėl pirmoji 3 tūkst. JAV dolerių investicija tapo 25 milijonais.
Jis ir dabar turi tūkstantį bitkoinų, tačiau parduoti jų anksčiau, nei kriptovaliutos vertė pasieks 150 tūkst. JAV dolerių, neketina.
Investavo, bet žiūrėjo kreivai
Fondų valdytojas Timas Ennekingas – puikus pavyzdys, kai, pasinaudojant kriptovaliutomis, galima pagauti sėkmę. Jo ribotos rizikos fondai parodė vienus geriausių rezultatų per visą istoriją.
Iš pradžių T.Ennekingas į skaitmenines valiutas žiūrėjo kreivai, nors būtent jam priklauso pirmasis pasaulyje įkurtas kriptovaliutų fondas, rašo cointelegraph.com.
Pradėjęs atidžiai nagrinėti bitkoinus T.Ennekingas nusprendė, kad kriptovaliutoms priklauso ateitis ir ėmė ieškoti kelių, kaip galima aktyviau įsitraukti į fondų valdymą.
Ne tokiems patyrusiems rinkos žaidėjams T.Ennekingas pataria investuojant į kriptovaliutas būti atsargiems ir atidžiai sekti rinkos tendencijas. Jis taip pat primena, kad dėl dažno rinkos svyravimo gali tekti palaukti, kol pirminės investicijos duos apčiuopiamą naudą.
Alga bitkoinais
26-erių Olafas-Carlsonas Wee bitkoinų potencialą įžvelgė gerokai anksčiau, nei tą padarė daugelis susižavėjusiųjų kriptovaliuta.
2013 m. vasarį bitkoinas kainavo 20-30 JAV dolerių. O.Carlsonas Wee ėmėsi darbo bitkoinų startuolyje „Coinbase“. Kadangi vaikinas kriptovaliutoje įžvelgė perspektyvą, paprašė darbdavio atlygį jam mokėti bitkoinais ir kiekvienu patogiu momentu į juos investavo.
Vėliau paaiškėjo, kad jo sprendimai buvo teisingi – O.Carlsonas Wee tapo milijonieriumi.
Jei perskaitę šias stulbinančios sėkmės istorijas panorėsite tuoj pat investuoti į bitkoiną, stabtelkite ir pagalvokite: jo vertė nuolat keičiasi. Todėl greta šių giedrų pasakojimų reikia paminėti ir visiškai kitokius.
Nepadėjo ir hipnozė
Ne vienam mūsų kartais „pasiseka“ užmiršti slaptažodžius ar PIN kodus. Tačiau dėl to netekti 30 tūkst. JAV dolerių pasitaiko tik išrinktiesiems.
Pernai metais Markas Frauenfelderis į bitkoinus investavo 3 tūkst. JAV dolerių ir greitai ėmė skinti savo sprendimo vaisius. Pasitaręs su specialistais nutarė, kad geriausias būdas apsaugoti bitkoinus – pasinaudoti elektronine pinigine. Vyras už ją 2016 m. lapkritį sumokėjo 100 JAV dolerių. M.Frauenfelderis įvedė PIN kodą ir sudarė 24 žodžių sąrašą, kurie būtų reikalingi, jei tektų atkurti prieigą prie finansų.
Tačiau lapelį, ant kurio buvo surašyti minėti žodžiai, tvarkytoja išmetė. Iš pradžių tam M.Frauenfelderis neteikė reikšmės, tačiau po kurio laiko suvokė, kad pamiršo ir el. piniginės PIN kodą. Ko tik vyras nedarė, kad pasiektų savo pinigus – net buvo užhipnotizuotas, tikintis, kad šitaip prisimins reikiamą skaičių derinį. Tačiau tai jokios naudos nedavė. Galiausiai teko įsilaužti į el.piniginę. Vis dėlto tai nemažai kainavo ir finansų, ir nervų.
Užmokėjo žudikui
Galimybė veikti anonimiškai į bitkoinų tinklą vilioja nusikaltėlius. Tačiau ne viskas taip paprasta. Viena 58-erių Danijoje gyvenanti italė savo buvusiam vaikinui pasamdė žudiką.
Šiam sumokėjo bitkoinais. Ketinimą įvykdyti nusikaltimą pavyko susekti. Už tai moteris buvo šešeriems metams pasodinta į kalėjimą. Be to, ji neteko teisės gyventi Danijoje, kur buvo praleidusi 30 metų.
Apšvarino akyse
Verslininkas Cody Brownas savo akimis matė, kaip vykdoma bitkoinų vagystė. Jis pats per 15 minučių prarado 8 tūkst. bitkoinų – tą padarė programišius per startuolį „Coinbase“. C.Brownas nebesitiki atgauti savo pinigų.
Nepaisant nesėkmės, C.Brownas nuo bitkoino nenusigręžė. Jis tiki, kad kriptovaliutų kompanijos ateityje pasirūpins rimtesne apsauga nuo sukčių.
Pirko pasą ir žurnalisto pažymėjimą
Pirmoji Simono pažintis su TOR tinklu įvyko 2011 metais. Jis aptiko tamsiojo interneto rinką, kurioje prekiauta pačia įvairiausia kriminaline produkcija.
Būdamas paauglys Simonas sugalvojo, kad nusipirkti kurios nors Europos šalies pasą – puikus sumanymas. Už tai jo buvo paprašyta sumokėti 10 tūkst. bitkoinų. Už dar 6 tūkst. bitkoinų nusikaltėlis Simonui pažadėjo parūpinti vieno gerbiamo laikraščio žurnalisto pažymėjimą.
Vaikinas tam neatsispyrė, tačiau viskas baigėsi laimingai, nes pinigai iki nusikaltėlio sąskaitos nespėjo nukeliauti. Po poros metų laikraščiuose pasirodė žinia, kad sulaikytas pinigų plovimu kaltinamas rusas. Kompanija, kuriai jis vadovavo, vadinosi „Liberty Finance“. Simonas netruko suvokti, kad taip pat vadinasi platforma, kurioje guli jo 20 tūkst. bitkoinų.
Išaiškėjus šiam nusikaltimui, visą platformos ir jos sąskaitose buvusių pinigų kontrolę perėmė Federalinis tyrimų biuras. Simonas seniai atsisveikino su savo turėtu turtu, tačiau stebėti, kaip kyla kriptovaliutų nelengva: jei „Liberty Finance“ nebūtų sukčių kūdikis, Simonas dabar turėtų 400 mln. JAV dolerių.
Pinigų plovykla
Nepaisant to, kad bitkoinų pasaulis reguliuojamas menkai, įstatymų laužytojus vis dėlto pavyksta pagauti. Vienas ryškesnių to pavyzdžių – prekybos kriptovaliuta platforma BTC-e.
Kilus įtarimui dėl pinigų plovimo Federalinė prekybos komisija ją nubaudė 110 mln. JAV dolerių bauda. Be to, buvo areštuotas vienas iš galimų biržos vadovų, rusas Aleksandas Vinikas. Jam gresia daugiau nei 50 metų kalėjimo.
Dar vienas įtartino rusų verslininkų elgesio pavyzdys – Anatolijus Kaplanas, rusiško internetinio žurnalo apie kriptovaliutas „ForkLog“ įkūrėjas. Ukrainos specialiosios tarnybos stebi A.Kaplaną, nes jį įtaria ryšiais su nusikaltėliais JAV. Jau apieškotas A.Kaplano butas ir konfiskuotas jo knyginis kompiuteris.
Rusas savo kaltę neigia ir tvirtina, kad vykdydamas tyrimą vienas ukrainietis pareigūnas pabandė pavogti dalį jam priklausančių bitkoinų.
Šių istorijų moralas paprastas: tie, kurie ketina nerti į kriptovaliutų pasaulį, turi būti pasirengę ir žlugti.
