Portalas lrytas.lt nutarė paieškoti, kuo gi išskirtinė šiųmetė šventė? Gal žirgų kanopų dundesio kupina Sartų legenda buvo pripildyta džiugesio, pasididžiavimo valstybės jubiliejumi?
Atsakymą pateiksime iš karto: ogi nelabai. Be šimto Lietuvoje ir Baltijos šalyse išaugintų ir į Dusetas atvežtų žirgų, daugiau Lietuvos sukaktis nelabai ir buvo paminėta. Tad kas bus, jei ir kitus renginius sprausime į šimtmečio rėmus, jeigu juos lydės tik žirgų žvengimas?
Po kunigo žodžių - ovacijos
Į Sartų žirgų lenltynes atvykusios Seimo narės socialdemokratės Rimantės Šalaševičiūtės, ministerijų valdininkų, Zarasų ir Utenos rajonų merų Nikolajaus Gusevo ir Alvydo Katino nereikia mokyti, kur atsistoti, kad pastebėtų publika.
Geriausia stoviniuoti prie įėjimo į hipodromą, mielai pasisukant į objektyvus, neatsakant kiekvienam, prašančiam kartu nusifotografuoti. A.Katinas juokavo, kad atvažiavo patikrinti kaip dirba kaimynai, kažkas užsiminė apie karštą vyną. Užsiminė ir pritilo.
Bet R.Šalaševičiūtė padrąsino: „Nieko tokio. Tarp mūsų yra valstiečių, yra kam prižiūrėti.“ Kai žiūrovai užėmė hipodromo tribūnas, politikai nuo įėjimo pasitraukė. Dabar juk visas dėmesys ne jiems, o žirgams. Bėda ta, kad prie pozuotojų atlapų neplazdeno trispalvės juostelės, nors patys jau ne kartą iš tribūnų rėžė kalbas apie valstybės šimtmetį ir dar didesnę meilę Tėvynei.
Sartuose tos kalbos minios nedomino, susilaukdamos vos skystų plojimų. Užtai Dusetų klebono Stanislovo Krumpliausko žodžiai buvo palydėti ovacijų. Prieš palamindamas renginį jis tarė: „Šiandien šalta diena, tai karšto vyno taurė neprošal.“
Siūlė nuvažiuoti į Rodo salą
Kad politikai tik kalbomis prisimena valstybės šimtmetį, nieko nuostabaus. Gal bent verslininkai pasinaudojo proga ir Lietuvos jubiliejui paruošė ypatingų gaminių?
Na, štai pirmas pasiūlymas Sartų mugėje. Tiksliau, šimtmečio pasiūlymas, net trijų spalvų raidėmis išrašytas: balandžio mėnesį už 455 eurus nuvažiuoti į Rodo salą Graikijoje! Tik lenktynių žiūrovų, daugiausiai aukštaitiškai kalbančių, nelabai tas pasiūlymas domino. Kitas nelabai ir žinojo, kur ta Rodo sala.
Dar Rokiškio baronkų su lietuviška trispalve galėjai nusipirkti. Dar kai kur vieniša valstybės vėliavėlė prie molinių varpelių ar pintinių vėjyje plazdėjo. Ir, galima sakyti, viskas.
Riestainiai - 2 eurai, paprasta medinė mentelė - 2 eurai. Atrodo, kad prekių po 1 eurą mug?je nebelikę. Juk vis tiek žmonės pirks, nejaugi vien į šimtą žirgų atvažiavo paspoksoti?
Apie alų - su pakrizenimais
„Un Sartų, un Sartų, lakia rogės ratu“, - tuo metu skambėjo Sartų lenktynių himnas. O vėliau nuo scenos liejosi tos pačios dainos apie žandus nurausvinusį alutį ir panašiai. Tik su priminimais, kad kaimo kapela gal jau paskutinį kartą tas dainas traukia, galbūt jau greitai teks žodžius keisti.
Nepanašu, kad aludariai iš Sartų būtų atsitraukę. Kaip ir anksčiau, bent porą dešimčių palapinių puošė užrašai „alus“, „karštas vynas“.
Kaimiško alaus bambalis - 3 eurai, tik šį kartą aludariai bus prašovę. Mat alaus mėgėjai puikiai atsimena kainas parduotuvėse.
Močiutė nespėja austi juostų
Lrytas.lt pratęsė valstybės šimtmečiui skirtų ženklų paiešką. Štai palapinė, ant kurios šviečia užrašas „Pagaminta Lietuvoje“. Antonas prekiauja vilnos šlepetėmis, pagamintomis jo žmonos Anos Pyž įmonėje Vilniuje. Nors dar žiema, nepanašu, kad šiltas apavas būtų sulaukęs didelio dėmesio.
Antonas paaiškino, kodėl taip yra: jis šlepečių porą siūlė už 12-15 eurų, o gretimoje palapinėje - už 5 eurus. Šios pagamintos Lenkijoje. Ir žmonėms visai nesvarbu, kad jų sudėtyje vos 30 procentų vilnos, kad Antono siūlomos šlepetės - šimtaprocentės vilnos ir pagamintos Lietuvoje.
Ir tik pačiame mugės kampe, pasikabinusi keletą tautinių juostų ir kaklaraiščių, šypsena švietė audėja. Ir jos juostos šimtmečiui skirtos!
Veronika Šakienė iš Paparčių kaimo (Kaišiadorių r.) - ne pirmoji šeimoje audžaa juostas. Tą amatą mokėjo ir jos motina, sesuo. „Oi, nebespėju“,- spinduliuodama šypsena mostelėjo ranka audėja, paklausta, ar populiarios jos tautinės juostos prieš valstybės šimtmetį.
„Prieš Sartus buvau į kitą mugę nuvažiavusi. Visko buvo, bet juostų tik aš nuvežiau“, - neslėpė V.Šakienė. Kodėl?
V.Šakienė paaiškino paprastai: „Neaudžia dabar jaunas. Užtai man pasipylė užsakymas po užsakymo. Klaipėda, Visaginas, Los Andželas, Kijevas mano juostų prieš Vasario 16-ąją nori“, - vardijo audėja. Ir Sartuose jos juostas po 10-20 eurų graibstyte graibstė.
