Aukštos kokybės daržovių Lietuvoje mielai pirktų net Šiaurės Afrikos šalys, tačiau tokių klientų tenka atsisakyti. Ir tik dėl to, kad nebūtų kaip jų į tolimas šalis nugabenti.
Užtat lietuviai įtinka Vakarų Europos valgytojams, ypač reikliems daržovių kokybei.
Tokių žinių iš parodos „Fruit Logistica“ Berlyne (Vokietija) ką tik parsivežė mūsų šalies daržovių augintojai.
„Parodoje ir mes atradome savo nišą. Pigių daržovių daug priaugina ir lenkai, ir olandai. Tokių mes negalime pasiūlyti.
Bet mūsų išskirtinis bruožas – kokybiškos daržovės, kurios ženklinamos kaip nacionalinės kokybės produktas“, – sakė Lietuvos daržovių augintojų asociacijos vadovė Zofija Cironkienė.
– Lietuviai nepriaugina tiek daržovių, kad galėtų įtikti daugybei užsakovų. Tad kokiems pirkėjams yra įdomi lietuviška produkcija? – „Lietuvos rytas“ paklausė Z.Cironkienės.
– Prieš trejus metus mažai kas klausėsi, ką kalbame apie savo išskirtinės kokybės daržoves, o dabar mus išgirdo.
Įdomiausi esame operatoriams – tiems, kurie tiekia daržoves perdirbimo įmonėms, mokykloms ir vaikų darželiams, gydymo bei kitokioms įstaigoms. Ir tiems, kuriems reikia įvairinti rinkas, kuriems reikia augintojų įvairiose šalyse.
Dėl klimato kaitos derlių gamta tai vienur, tai kitur sunaikina.
Todėl mes tapome įdomūs Airijai, Jungtinei Karalystei, Balkanų šalims, net Lenkijai.
Mat šiems kaimynams ne visada pavyksta sužiūrėti kokybės, o mes tai galime padaryti. Turime daržovių, kurios auginamos tausojant aplinką – daug mažiau naudojama trąšų ir augalų apsaugos priemonių. Be to, nacionalinės kokybės daržoves auginančius ūkius sertifikuoja ta pati įstaiga „Ekoagros“ kaip ir ekologinius.
– Ekologijos tema vyrauja ir kitose tarptautinėse žemės ūkio parodose. Nejaugi Berlyno nepasiekė ekologinių ūkių atstovai?
– Ekologiškos produkcijos poreikis nesenka. Kartu su mumis parodoje dirbo „Auga grupės“ žemės ūkio bendrovė. Prie jos stendo visada būriavosi gausybė žmonių.
Mes į Vokietiją vykome kartu su daržovių augintojų kooperatyvu „Suvalkijos daržovės“ bei bulvių augintojus vienijančiais „Bulvių namais“. Taip jau yra, kad operatoriai daug patikliau vertina kooperatyvus negu pavienius augintojus. Jiems tai mažesnė rizika, kad nebus įgyvendintos sutarčių sąlygos.
Tad viena mūsų sėkmė – nacionalinės kokybės daržovėmis susidomėjo amerikiečių įmonė, gaminanti traškučius ir turinti padalinį Lenkijoje. Jie gamina sveikuoliams skirtus produktus.
Buvome susitikę ir su supirkėjais, su kuriais sutartis esame sudarę prieš trejus metus. O tai, kad jos nenutrūko, liudija, kad esame patikimi daržovių augintojai.
Pavyzdžiui, bulves perka italų traškučių fabrikas. Italams pastaraisiais metais sunkumų kėlė ir karščiai, ir vandens stygius, tad jie bulvių kaip žaliavos ieško ir kitose šalyse.
Kalbėjomės su indų maitinimo įmone, kuri turi restoranų tinklą Londone ir kuriai reikia vakuumuotų burokėlių.
Tačiau šiai įmonei reikia tiekėjų, kurie galėtų pasiūlyti nedidelį šių daržovių kiekį.
Apsikeitėme kontaktiniais duomenimis ir su Vokietijoje esančiu daržovių perdirbimo fabriku, kuriam taip pat reikia smulkių burokėlių.
Tačiau buvo ir tokių pasiūlymų, kurių teko atsisakyti, pavyzdžiui, iš Šiaurės Afrikos. Bet, tarkime, portugalai tikisi mūsų bulves nugabenti net į Angolą, nors tuo mes labai abejojame.
– O kokios kainų tendencijos išryškėjo parodoje?
– Didmenininkai gali rinktis – ar įsigyti pigių, vos 0,08 euro už kilogramą kainuojančių bulvių ar burokėlių, kurie bus nerūšiuoti ir ilgai sandėliuose neužsigulės – supus.
Vis dėlto jei jiems reikia nacionalinės kokybės daržovių, teks orientuotis į aukščiausią kainą. O tada su kiekvienu augintoju derėtis atskirai.
O kol kas daržovės nėra pigios. Ir dar nepigs. Nes įtaką kainoms daro tai, kad pernai derlius buvo prastas. Be to, mūsų sektoriuje reikia ypač daug rankų darbo. Algas būtina kelti, todėl priežasčių daržovėms atpigti kol kas nėra.
