O kas, jei Lietuva į šią nepatogią problemą žvelgtų kiek kitaip ir pasižvalgytų į kitas Europos šalis, kurios su tuo jau susidorojo ir 1 bei 2 centų monetas tiesiog pašalino iš rinkos?
Situacijos nebeištvėrė
Belgija, Suomija, Nyderlandai, Airija – šalys, kurios nusprendė, kad tokie smulkieji gyventojams tik trukdo, todėl priėmė sprendimą – dar kurį laiką gyventojai atsiskaityti 1 ir 2 centų monetomis gali, tačiau pasiimant grąžą smulkieji jau neišmokami.
Nuvykus į šias valstybes galima pastebėti, kad mažiausios vertės moneta čia – 5 centų, tiesa, tik produktų etiketėse kainos gali būti visokios, o apmokant galutinę sumą – suapvalintos.
Štai, pavyzdžiui, jei parduotuvės kasoje galutinė pirkinių suma yra 9,78 euro, kasininkė paprašys 9,8 euro, o jei galutinė pirkinių suma būtų 10,02 euro, mokėti reikėtų 10 eurų. Iš dalies tai truputį pakoreguotų ir tai, kad galutinė pirkinių krepšelio suma kiek skirtųsi nuo tikrosios, kuri susidaro sudėjus kainas, esančias etiketėse.
Naujausi tokios tvarkos gerbėjai – italai, kurie smulkiųjų atsisakė nuo Naujųjų metų, rašo dw.com. Kaip tokio sprendimo priežastį demokratų partijos narys Sergio Boccadutri nurodė tai, kad šios monetos nėra priimamos stovėjimo aikštelių automatuose, maisto automatuose ir renkant kelių mokestį specialiuose postuose.
Jo teigimu, dažniau tokie smulkieji pinigai nugula namų stalčiuose, mėtosi automobiliuose arba tiesiog paliekami prekybos centruose gavus grąžą, vengiant juos kaupti piniginėse ar kišenėse.
„Trumpai tariant, šiuo atveju gamybos nuostoliai yra didesni nei vertos pačios monetos“, – sakė italas, mat nuo tada, kai Italijoje 2004-aisiais buvo įvestas euras, šalis monetų gamybai jau išleido milijonus eurų.
Lietuvai reikėtų diskutuoti
Apie galimybę smulkiųjų 1 ir 2 centų monetų atsisakyti ir Lietuvoje lrytas.lt pasiteiravo Lietuvos banko Grynųjų pinigų departamento direktoriaus Deivio Stankevičiaus. Jis pasakojo, kad mūsų šalyje situacija, susijusi su mažo nominalo monetomis, niekuo nesiskiria nuo kitų Europos šalių.
„Lietuvoje, kaip ir kitose euro zonos šalyse, situacija dėl 1 ir 2 euro centų monetų yra tokia pat: mažo nominalo monetas žmonės dažniausiai gauna kaip grąžą, tačiau retai kas jas naudoja mokėdami.
Tai puikiai iliustruoja statistika: lyginant su kitų nominalų monetomis, mažųjų nominalų monetų išleidžiame labai daug, tačiau jų į Lietuvos banką sugrįžta sąlyginai mažai“, – sakė jis.
2017 m. gruodžio 31 d. duomenimis, net 54 proc. visų Lietuvos banko išleistų monetų sudarė 1 ir 2 centų monetos, kurių nukaldinta buvo atitinkamai 92 ir 70 mln. vienetų.
Lietuvos banko atstovui pro akis nepraslydo ir gana didelės monetų gamybos, transportavimo ir tvarkymo išlaidos.
„Tai, kad monetos negrįžta iš apyvartos, rodo, jog žmonės nelinkę jų naudoti atsiskaitymams“, – teigė specialistas.
Kad Lietuva atsisakytų smulkiųjų monetų, anot jo, reikėtų visų suinteresuotų šalių diskusijos ir sutarimo, nes tai paveiktų ir gyventojus, ir verslą.
„Pavyzdžiui, Olandijoje iniciatyva atsisakyti mažųjų nominalų banknotų kilo verslo ir vartotojų asociacijoms, jos susitarė savanoriškai taikyti apvalinimo taisyklę atsiskaitant grynaisiais pinigais. Panaši situacija buvo ir Airijoje. 1 ir 2 centų monetų naudojimo jau yra atsisakiusios Airija, Olandija ir Suomija, tai bando padaryti ir Belgija, Italija“, – vardijo D.Stankevičius.
Įžvelgia simbolinę reikšmę
Laisvosios rinkos instituto prezidento Žilvino Šilėno nuomone, 1 ir 2 centų monetų iš apyvartos išimti nederėtų.
„Tai, kad jų kaldinimas kainuoja daugiau, nei yra monetos vertė, nėra ir negali būti argumentas atsisakyti šių monetų. Pinigų vertė kyla ne iš medžiagos, iš kurios pagaminti pinigai, o iš to, į ką pinigus galima išmainyti.
Jei valstybė pasirinko monopolizuoti pinigus ir jų leidybą, tai ji ir privalo užtikrinti, kad tais pinigais būtų patogu atsiskaityti. Nemanau, kad reikėtų atsisakyti 1 ar 2 centų nominalo monetų.
Daliai žmonių jos yra naudingos, o jei iš tikrųjų yra nenaudingos, tai nunyks savaime. Galų gale daug žmonių jau dabar atsiskaito vien kortelėmis“, – savo nuomonę išsakė Ž.Šilėnas.
Kaip dar vieną iš priežasčių tokių nominalų neatsisakyti specialistas nurodė simbolinę vieno cento reikšmę.
„Kiekvieno cento skaičiavimas, taupumas, mano galva, yra vertybė. Ypač mokant vaikus ar ugdant finansinį sąmoningumą. Vien dėl šios priežasties nereikėtų atsisakyti vieno cento monetų“, – dėstė jis.
Ž.Šilėnas pateikė pavyzdį iš JAV rinkos.
„Prie kasos yra lekštelė su smulkiomis monetomis, kuri pavadinta „paimk centą, įdėk centą“. Jei grąžos gauni keletą centų – įdedi. Jei trūksta – pasiimi. Jei smulkios monetos kam nors trukdo, tai yra puikus būdas jų atsikratyti“, – sakė Ž.Šilėnas.
Svarsto ir Estija
Lietuvos kaimynė Estija nenorėdama atsilikti nuo kitų Europos šalių taip pat aktyviai diskutuoja ir neatmeta galimybės ateityje atsisakyti 1 bei 2 centų monetų.
„Estijos bankas kasmet nukaldina apie du sunkvežimius 1 ir 2 centų monetų ir, nors parduotuvėse jos dažniausiai išmokamos kaip grąža, bendrai nėra labai naudojamos. Centrinis bankas tiki, kad ši tema verta diskusijos dėl labai reto smulkių monetų naudojimo“, – rašoma oficialiame Estijos banko tinklalapyje eestipank.ee.
Taip pat buvo siūloma, kad prekių kainos būtų apvalinamos. Pavyzdžiui, jei prekė kainuoja 24 centus, ji būtų apvalinama iki 25 centų, o jei kainuoja 72 centus, būtų nuleidžiama iki 70 euro centų.
