Kaip teigiama, tikrinamos būtų ne visos į Lietuvą atplaukiančios investicijos, o tik ypatingą reikšmę turinčios visai ES. Pavyzdžiui, jei jos būtų susijusios su ypatingos svarbos technologijomis, infrastruktūros objektais, ypatingos svarbos produktų tiekimo saugumu, arba jei jos suteiktų investuotojui galimybę kontroliuoti prieigą prie neskelbtinos informacijos arba jeigu investuotojas būtų kontroliuojamas kitos šalies Vyriausybės.
Skelbiama, kad jei tokiam siūlomam EK reglamentui pritartų Europos Parlamentas ir Taryboje esančios ES valstybės narės, tokius patikrinimus vykdytų pačios investicijas gaunančios valstybės narės bendradarbiaudamos su EK ir kitomis valstybėmis narėmis.
Tokios kontrolės tikslas – užtikrinti skaidrumą ir nuspėjamumą investuotojams ir nacionalinėms vyriausybėms. Taip pat manoma, kad sistema turėtų būti pagrįsta nacionaliniais tikrinimo mechanizmais, kurie jau egzistuoja 12 valstybių narių.
Lietuvos Pramonininkų konfederacijos (LPK) viceprezidentas Arūnas Laurinaitis pasakojo, kad tiek Lietuvai, tiek visai ES šis reglamentas labai svarbus, mat ES pastaruoju metu keliamas nemažas susirūpinimas dėl tiesioginių investicijų atėjimo iš trečiųjų šalių.
„Praėjusiais metais rugsėjo 13 EK pasiūlė priimti reglamentą, kuriame siūloma sukurti iš trečiųjų šalių ateinančių investicijų tikrinimo priežiūros sistemą.
Net 12 valstybių pripažino, kad tokios investicijoos ne tik nauda šalims, bet yra susijusios ir su nacionaliniu saugumu. Jos jau turi savo nacionalinius investicijų tikrinimo sistemas. Čia rizika atsiranda tada, kai įmonės yra kontroliuoajmos Vyriausybių ir gali daryti įtaką ES“, – apie problemos aktualumą pasakojo A.Laurinaitis.
Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje vadovas Arnoldas Pranckevičius taip pat užsiminė, kad nereikėtų galvoti, jog EK taip siekia kontroliuoti šalis nares. Pasak jo, viskas daroma dėl saugumo.
„ES sieks išlikti viena atviriausiu investavimo kryčių, tačiau drauge ir apginti mūsų interesus dėl saugumo“, – kalbėjo specialistas.
Puikų pavyzdį, susijusį su saugumu, pateikė ir Europos Komisijos Prekybos generalinio direktorato Investicijų skyriaus vedėjo pavaduotoja Sylvia Baule. Anot jos, Kinija, Rusija, JAV – valstybės, kurios turi interesus investuoti į tam tikras ES šalių sritis, susijusias su technologijomis, ir tai daro gana aktyviai.
Tam, kad tokia tvarka įsigaliotų, siūlomam reglamentui dėl tiesioginių užsienio investicijų į ES tikrinimo turi pritarti Europos Parlamentas ir Taryboje esančios ES valstybės narės.
