Lietuvos šilumos ūkis bus pertvarkomas, o nepriklausomi gamintojai ir šilumos tiekėjai konkuruos vienodomis sąlygomis. Valstybinė kainų ir energetikos komisija trečiadienį vienbalsiai patvirtino naują metodiką.
„Visi komisijos nariai pritarė nutarimo projektui“, – teigė komisijos pirmininkė Inga Žilienė.
Komisija žada, kad po pertvarkos šilumos kainos gyventojams turėtų sumažėti iš esmės visuose miestuose, kur veikia nepriklausomi gamintojai.
Šilumos tiekėjams pavyko įtikinti komisiją, kad naujoji tvarka įsigaliotų ne nuo liepos, o nuo gruodžio, o šilumos supirkimas pagal naują tvarką vyks nuo kitų metų sausio. Taigi, kaip iš tikro pasikeis kaina vartotojams, paaiškės kitąmet, kai sąskaitos, išrašytos pagal naują tvarką, pasieks gyventojus.
Nauja tvarka sudarys vienodas sąlygas nepriklausomiems šilumos gamintojams ir centralizuoto šilumos tiekimo įmonėms dalyvauti aukcionuose. Iki šio šilumos tiekėjai savo organizuojamuose aukcionuose dalyvaudavo tik su kuro dedamąja, tuo tarpu pastoviuosius gamybos kaštus jiems padengdavo vartotojai. O nepriklausomi šilumos gamintojai dalyvaudavo aukcione su visomis gamybos sąnaudomis.
Naujosios tvarkos kritikai prašė atidėti sprendimą ir jo nepriimti, kol Seime nebus priimti nauji šilumos sektorių reguliavimai. Tačiau nepriklausomi šilumos gamintojai, palaikantys naująją tvarką, teigia, kad pakaks vilkinti procesus.
Komisijos pirmininkė Inga Žilienė kritikavo šilumininkų teiginius, kad jiems nebuvo išaiškinta skaičiavimų metodika.
„Prielaidos buvo labai aiškiai išdėstytos“, – posėdyje teigė I. Žilienė.
Nepriklausomų šilumos gamintojų asociacijos vadovas Vytautas Kisielius posėdyje teigė, kad pritaria naujai tvarkai, ir, pasak jo, šilumos tiekėjai tiesiog baiminasi prarasti pelnus. Anot jo, vartotojai nenukentės dėl naujosios tvarkos.
„Turbūt ne man vienam susidaro įspūdis, kad šilumos tiekėjai stengiasi bet kokia kaina apsaugoti savo privilegijas. (...) Vartotojas ir tik vartotojas yra mūsų veiklos pagrindas, šilumos tiekėjai kalba apie savo pelnus ir baiminasi išeiti į konkurenciją“, – posėdyje sakė V. Kisielius.
Anot jo, šilumininkų teiginiai, kad trūksta viešų konsultacijų, yra stebinantys ir taip tiesiog bandoma išsaugoti monopolį šilumos sektoriuje, bandant vilkinti procesus.
„Pirmoji tvarka 2016 metų balandžio mėnesį pateikta. Šilumos tiekėjams ir kitiems palaikantiems monopolinę poziciją, yra patogu traukti kas kartą naują zuikį ir mesti komisijai ant stalo apdirbti jį. Mes nematome jokios prasmės vilkinti šitą procesą“, – teigė jis.
Energetikos ministerijos atstovas posėdyje teigė, jog ministerija pasitiki, kad „komisija priims teisingiausią spendimą“.
Kainų komisija skaičiuoja, kad dėl pertvarkos kainos gali kiek ūgtelėti nebent Kaune. Jos skaičiavimais, šiame mieste po pertvarkos kaina gali išaugti 1,4 proc. arba sumažėti 6,4 proc. Tuo metu Vilniuje kainos gali kristi nuo 8 proc. iki 16,2 proc., o Klaipėdoje – nuo 1,3 proc. iki 3,4 proc.
Konkurencijos taryba pernai gruodį pranešė tirsianti, ar Kainų komisijos nustatyta tvarka nepažeidžia Konkurencijos įstatymo ir ar šilumos tiekėjai nėra proteguojami. Tačiau šilumos tiekėjai teigia, kad „konkurencija negali būti absoliuti“.
Vytautas Kisielius,
Lietuvos nepriklausomų šilumos gamintojų asociacijos prezidentas:
Būsimi pokyčiai lems sąžiningą konkurenciją rinkoje, sukurs daugiau skaidrumo ir pagaliau užtikrins gyventojams teisę gauti šilumą iš pigiausių gamybos šaltinių.
Šie pokyčiai buvo būtini.
Vartotojai nusipelnė sąžiningo elgesio su jais ir teisės gauti pigiausią šilumą.
Kas tai galėjo užtikrinti? Tik skaidrios ir vienodos taisyklės visiems rinkos dalyviams, sąžininga jų konkurencija.
Iki šiol paslaugų kainodara gyventojams nebuvo pakankamai skaidri ir aiški, o šilumą tiekiančios įmonės turėjo privilegijų. Jos galėjo prioriteto tvarka susipirkti savo pačių pagamintą šilumą be jokios konkurencijos. Netgi tuomet, kai jų gaminama šiluma kainavo brangiau nei nepriklausomų gamintojų.
Kainų komisijos priimta nauja tvarka suvienodins konkurencines sąlygas rinkoje, o tai lems mažesnes gyventojų sąskaitas už šilumą ateityje.
Šilumos ūkio ašis – vartotojai. Ir būtent jų interesai šiandien buvo apginti.
